Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, šeimos verslai susiduria su darbo jėgos brangimu, poreikiu „medžioti“ talentus ir mažėjančiu pelningumu – tokias išvadas leidžia daryti KPMG tinklo atliktas kasmetinis tyrimas „Europos šeimos verslo barometras“. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Baltijos šalių tyrimo rezultatai kai kuriais klausimais stipriai skiriasi lyginant su kitais Europos regionais.
Nepaisant kylančių iššūkių, keturi iš penkių (79 proc.) tyrimo respondentų Baltijos šalyse teigė šių metų pirmą pusmetį nepatyrę veiklos finansavimo sunkumų. 41 proc. teigė, kad visiškai pakanka nuosavų lėšų veiklos finansavimui, o dar 41 proc. minėjo, kad bankai esant poreikiui yra pasirengę suteikti finansavimą priimtinomis sąlygomis.
Be to, nors daugiau nei trečdalis (41 proc.) Baltijos šalių šeimos verslų teigė jaučiantys neigiamą Rusijos sankcijų įtaką įmonių apyvartai, beveik dvigubai daugiau (74 proc.) tvirtino ateitį vertinantys optimistiškai.
KPMG audito skyriaus direktorė Toma Marčinauskytė sako, jog džiugu matyti Baltijos šalių šeimos verslų atstovus optimizmu nenusileidžiančius kitiems Europos regionams.
„Panašu, kad Rusijos sankcijos vis dėlto nėra tokios gniuždančios šeimos verslui. Tyrimo rezultatai rodo, kad apsipratę su nauja situacija šeimos verslo atstovai rado sprendimus. Nors poveikis dar jaučiamas, tikėtina, kad ateityje situacija tik gerės“, – sako T. Marčinauskytė.
Vertinant visas tris Baltijos šalis, ketvirtadaliui (26 proc.) respondentų nerimą kelia didėjanti konkurencija. Tačiau tai yra 11 proc. mažiau nei vidutiniškai kituose Europos regionuose (37 proc.).
Trečdalis (35 proc.) šeimos verslų Baltijos šalyse susiduria su poreikiu „medžioti“ talentus, kuris lemia pavojų, jog darbuotojų trūkumas sukliudys pasiekti norimų rezultatų. Net 44 proc. respondentų Baltijos šalyse teigė nerimaujantys dėl brangstančios darbo jėgos, kai tuo metu bendrai Europoje dėl didėjančių atlyginimų neramu yra tik vidutiniškai 26 proc. šeimos verslų.
„Šeimos verslo atstovai Baltijos šalyse dažnai nejaučia didelio nerimo dėl konkurencijos, nes savo srityse jaučiasi gana unikalūs. Skirtingai nei kitose Europos šalyse, mūsų regione šeimos verslai pradėti vystyti palyginti neseniai, jų turime gerokai mažiau. Tikriausiai dėl to jaučiama mažesnė konkurencijos baimė. Vis dėlto vieną problemą keičia kita – aukštas nerimo dėl brangstančios darbo jėgos rodiklis sukelia daug problemų Baltijos šalių verslininkams“, – teigia T. Marčinauskytė.
Pasak jos, nesunku darbuotojų paieškos problemas susieti su emigracijos tendencijomis, kurios Baltijos šalyse turi milžinišką įtaką tiek darbuotojų „medžioklei“, tiek bendrai darbo jėgos brangimui.
„Įdomus pastebėjimas, kad daugiau nei pusė (59 proc.) Baltijos šalių šeimos verslų vadovavimą verslui yra patikėję ne šeimos nariui. Europoje ši tendencija dar stipresnė – 74 proc. šeimos verslų vadovų komandoje turi narių ne iš šeimos rato. Tačiau reiktų paminėti, kad daugiau nei trečdalyje (39 proc.) šeimos verslų Baltijos šalyse dalyvauja ir jaunosios kartos atstovai“, ¬– sako T. Marčinauskytė.
Vardindami reformas bei pokyčius, kurie palankiai veiktų verslą, respondentai iš Baltijos šalių dažniau nei kituose Europos regionuose minėjo lankstesnį finansavimo prieinamumą (Baltijos šalyse – 32 proc., Europoje – 11 proc. ) ir mažesnius mokesčius (Baltijos šalyse – 26 proc., Europoje – 23 proc.).
Tuo tarpu rečiau nei kituose Europos regionuose, Baltijos šalyse jaučiamas poreikis sumažinti administracinę naštą (Baltijos šalyse – 12 proc., Europoje – 23 proc.) ir liberalizuoti darbo rinką (Baltijos šalyse – 26 proc., Europoje – 35 proc.).
Baltijos šalių šeimos verslų taip pat buvo prašoma pakomentuoti, ko jie tikisi iš mokesčių sistemos. Daugiau nei pusė minėjo bendrai mažesnius mokesčius (56 proc.), o lygiai pusė – stabilesnę ir labiau nuspėjamą teisinę bei mokestinę sistemą (50 proc.).
Pagrindiniu šeimos verslų tikslu bei uždaviniu tiek Baltijos šalyse (65 proc.), tiek kituose Europos regionuose (59 proc.) išlieka verslo pelningumo gerinimas.
Naujausi komentarai