Seimas ketvirtadienį baigė svarstyti ir po pietų planuoja patvirtinti būsimus reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams - jie įsigalios nuo šių metų gegužės, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams.

Seimas po svarstymo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisoms pritarė: už balsavo 71 parlamentaras, prieš - 4, o susilaikė13 parlamentarų.

Seimas linkęs tokios žemės nebelaikyti Lietuvos nacionaliniu turtu, leisti parduoti valstybinę žemę tol, kol nebaigtas jos grąžinimo procesas.

Seimas pritarė liberalsąjūdiečio Eugenijaus Gentvilo siūlymui dirbamos žemės ateityje nebelaikyti nacionaliniu turtu, kaip yra iki šiol. Už tai balsavo 46 Seimo nariai, prieš - 24, o susilaikė 18 parlamentarų.

Tačiau Seimas nesutinka pristabdyti valstybinės žemės pardavimą, nebaigus nuosavybės teisių į žemę atstatymo proceso. Už tokį Aplinkos apsaugos komiteto narės Aurelijos Skancikienės siūlymą balsavo 7 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po 33 parlamentarus.

Parlamentarai nesutinka, kad jau pradėtos žemės pirkimo procedūras būtų leidžiama baigti pagal iki gegužės 1-osios galiojusias taisykles. Už tai balsavo 14 parlamentarų, prieš - 21, o susilaikė 43 Seimo nariai.

„Lengva ranka nusispjovėte į žmones, kurie jau yra pradėję žemės pirkimo procedūras“, - pareiškė E.Gentvilas.

Asmenis, norėsiančius įsigyti žemės ne daugiau kaip 10 ha, parlamentarai linkę įpareigoti gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal perkamos žemės buvimo vietą, o ne iš savivaldybės, kurioje žemė būtų perkama, sudarytos specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau. Šio leidimo nereikėtų, jei bendras ūkininko ar bendrovės turimos dirbamos žemės plotas neviršytų 10 ha.  

Konservatorius Kazys Starkevičius prognozavo, kad „savivaldos lygyje būtų daugiau politikavimo nei naudos“.

E.Gentvilas pabrėžė, kad savivaldybėse sudarytos komisijos, kurios turėtų išduoti leidimus pirkti žemę, „tampa korupcijos pretekstu“.

“Darbietė“ Virginija Baltraitienė piktinosi, kad šios komisijos neprisiims atsakomybės už savo sprendimus ir juos vėliau teks skųsti teismams.  

A.Skancikienė apgailestavo, kad iš saugiklių sąrašo siūloma išbraukti lojalumo Lietuvai, kilmės ir pilietybės bei kalbos mokėjimo reikalavimus.

Seimas nepritarė jos siūlymams leisti žemę Lietuvoje įsigyti tik tiems, kurie moka lietuvių kalbą, mokėjo mokesčius Lietuvoje, nekelia grėsmės jos nacionaliniam saugumui, suverenitetui ar teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai ir bus pateikę įrodymus dėl ypatingų (finansinių, kultūrinių, giminystės, šeimos ir kilmės) ryšių su Lietuva ar vietos, kur norės įsigyti žemės, bendruomene.  Taip pat parlamentarai nesutiko, kad bendrovėms įsigyti žemę būtų leidžiama tik tais atvejais, jeigu Lietuvos teritorijoje jos ne mažiau kaip 3 metus anksčiau bus mokėjusios mokesčiu.

Už šiuos A.Skancikienės siūlymus balsavo 28 Seimo nariai, prieš - 16, o susilaikė 3 parlamentarai.

E.Gentvilas pareiškė, kad po tokio balsavimo emigrantai negrįš į Lietuvą: „Ar mes galvojame apie tuos jaunus žmones, kaimo berniokus, išvažiavusius iš Lietuvos į Airiją, į Norvegiją, kad ten dirbtų, užsidirbtų, pasimokytų fermerystės patirties ir grįžęs į Lietuvą nusipirktų žemės (...)? Ne! Jis turės grįžęs į Lietuvą, turėdamas pinigų, nuomoti žemę trejus metus. Tik tada galės nusipirkti žemės. Sakykite, o kodėl tas vaikinas turi grįžti tada iš Airijos į Lietuvą, kuri jam atėmė teisę įsigyti nuosavybę Lietuvoje, apie kurią jis 10 ar 15 metų svajojo? Jis nusipirks žemę Airijoje. Jis negrįš į Lietuvą, nei jo pinigai, nei jo vaikai“.

A.Skancikienė taip pat priekaištavo, kad Seimas ketina baudas už spekuliaciją žeme nustatyti tik bendrovėms.

„Nelieka baudų fiziniams asmenims, kurie supirkinės tūkstančius hektarų, bus baudžiami tik juridiniai asmenys“, - priekaištavo A.Stancikienė.

Socialdemokratas Mindaugas Bastys ramino, kad Seimui reikia priimti pataisas, o jeigu vėliau paaiškės, kad jos trukdys žemdirbiams, bus galima vėliau pataisyti.

Tuo tarpu E.Gentvilas pataisas pavadino „ne šios civilizacijos, o feodalistinio periodo“. Jis piktinosi, kad siekdami apsisaugoti nuo žemę „galimai išpirksiančių užsieniečių, trukdikliais apdedami vietos gyventojai“.

„Bijodami, kad Lietuvoje žemę neišpirktų užsieniečiai, iš 2 mln. vietos gyventojų atimama teisė įsigyti žemę“, - teigė jis.

Parlamentaras prognozavo, kad Seimui priėmus žemės įsigijimo saugiklių pataisas, žemė atpigs, nes bus mažesnė jos paklausa.

Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę siūloma Lietuvoje leisti pirkti ir užsieniečiams, ir bendrovėms. Visiems būtų taikomi vienodos žemės įsigijimo sąlygos.

Siūloma nereikalauti, kad būtų laikomai teritorinio principo - žemę būtų galima įsigyti tik toje vietovėje, kur pirkėjas gyventų. Tačiau įsigijimas būtų siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę būtų privalu dirbti 5 metus. Už šio įpareigojimo nevykdymą siūloma skirti 2,5-5 tūkst. litų baudas.

Norintiems įsigyti dirbamos žemės, reikės įrodyti, kad jie turi patirties - trejus metus jau ūkininkavo arba mokėsi su žemės ūkiu susijusios specialybės.

Pataisomis nesiūloma didinti įsigyjamos žemės kiekio - lieka 500 hektarų. Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai - jų perkamos žemės kiekis priklausytų nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Seimas nesutiko svarstyti E.Gentvilo siūlymą daugiau dirbamos žemės taip pat leisti įsigyti tiems ūkininkams arba įmonėms, kurios tą, ketinamą įsigyti žemę nuomojo ir ją dirbo ne mažiau kaip 3 metus.

Parlamentarai nesutiko, kad ketinantys įsigyti žemės asmenys turėtų pildyti deklaracijas ir jose pateikti ne tik duomenis apie jau įsigytą žemės kiekį iki gegužės 1-osios, bet ir lėšų, už kurias ketinama vėl pirkti žemę, kilmę, kokia žemės ūkio produkcija ir kokiu tikslu būtų auginama ar gaminama.

Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme, siūloma sugriežtinti reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.) akcijų.

Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.

Dabar bendrovėms bei ūkininkams galima įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Nuo šių metų susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.