Pirmojo etapo Lietuvos Seimo rinkimų rezultatams paaiškėjus, verslas ir tauta ėmė reikšti baimes ir abejones dėl naujojo Seimo strategijos, ar bus tęsiama taupymo politika, ar verslas nebus stumiamas į nestabilumo zoną, ar gyventojai bus užtikrinti dėl savo gerovės.

Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ partneris

Atrodo, kad populistiniais šūkiais grįsta politinė dauguma bus suformuota ir cirkas bus įspūdingas. Tačiau ar iš principo keisis kelios tikrai pozityvios Lietuvos strateginės tendencijos?

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą pakeisti gana sunku, nes procesas jau prasidėjęs ir netgi gerokai įsibėgėjęs.

Bet naujos atominės elektrinės projekto likimas kiek sudėtingesnis, turint galvoje ir įvykusio referendumo rezultatus. Tačiau visa tauta supranta, kad energetinė nepriklausomybė neišvengiama. Šią poziciją palaiko ir verslas, kuris yra pagrindinė šio argumento dedamoji.

Ar bus tvarkomasi su šilumos kainomis? Populistai vieningai teigia, kad tai – vienas pagrindinių jų prioritetų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau seniai tai įvardijo kaip svarbiausią savo uždavinį. Ir verslas tuo labai suinteresuotas, nes nestabilus šilumos ūkis yra didelė kliūtis siekiant ne tik pritraukti užsienio investicijų, bet ir išlaikyti vietinį verslą.

Minimaliojo uždarbio didinimas dvigubai net per visą kadencijos laikotarpį yra mažų mažiausiai ekonomiškai nepagrįstas, todėl tai galime vertinti tik kaip masalą patikliems rinkėjams pritraukti.

Deja, tai tikrai ne panacėja. Minimaliojo atlyginimo tikrai niekas nepakels, girdėjome šiuos pažadus ir savivaldybių rinkimuose, ir praėjusiuose rinkimuose į Seimą. Svarbiausias rodiklis yra vidutinis darbo užmokestis, į kurio kėlimą turėtų orientuotis nauja politinė dominantė.

Visgi ilgalaikė Lietuvos strategija turėtų nenukrypti nuo pagrindinių logiškai suvokiamų ir Prezidentės seniai išsakytų prioritetų – energetinė nepriklausomybė, šilumos ūkio sutvarkymas, užsienio investicijų aplinkos gerinimas, ilgalaikis bendro vystymosi su ES plėtojimas.