Socialdemokratų sprendimus aršiai kritikavę konservatoriai lipa ant to paties grėblio, kaip ir buvusi valdžia, – užsimojo didinti įmokas "Sodrai". Profesinės sąjungos ir darbdaviai vėl ruošiasi kovai.

Mokesčių didinti neišdrįso

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys šią savaitę prabilo apie būtinybę didinti "Sodros" įmokas arba nustatyti ilgesnį pensinį amžių. Tokiomis priemonėmis ketinama gelbėti visą šalies socialinės apsaugos sistemą, kurią netrukus gali ištikti koma.

Panašų scenarijų dar praėjusių metų rudenį siūlė buvusi valdžia – "Sodros" biudžeto skyles buvo sumanyta adyti padidintais įmokų tarifais. Nuo šių metų sausio 1 proc. (nuo 3 iki 4 proc.) turėjo padidėti "Sodros" įmokos darbuotojams, o nuo liepos – tiek pat ir darbdaviams.

1 proc. padidinus apdraustųjų įmokas buvo tikimasi gauti 341,7 mln. litų papildomų pajamų į "Sodros" biudžetą. Jei darbdavių mokamos socialinio draudimo įmokos irgi būtų padidintos 1 proc., "Sodros" pajamos būtų padidėjusios dar apie 170 mln. litų.

Tačiau socialdemokratų Vyriausybei prabilus apie tokius planus šalyje kilo didžiulė profesinių sąjungų ir darbdavių pasipiktinimo banga. Spalį buvo surengti net keli piketai ir Vyriausybė neišdrįso stoti prieš suvienytas darbdavių bei profesinių sąjungų pajėgas ir mokesčių nepadidino.

Pritrūko idėjų

Tuomet valdančiųjų planus labai skeptiškai vertino ir opozicijoje buvę konservatoriai, siūlę ieškoti kitų būdų gelbėti "Sodrą". Tačiau ratas apsisuko ir, aiškėja, jog į valdžią atėję konservatoriai nieko geriau nesugalvoja. Naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas R.J.Dagys jau atsargiai užsimena apie galimą įmokų "Sodrai" didinimą. Juolab kad nuo pernai "Sodros" padėtis tik blogėja: kas mėnesį lieka vis mažiau dirbančiųjų ir atsiranda dešimtys tūkstančių naujų valstybės išlaikytinių. Dėl to, pasak ministro, minėti sprendimai gali būti neišvengiami.

"Demografinė situacija tokia, kad po trejų metų "Sodros" padėtis bus išties nepavydėtina. Netrukus gali tekti apsispręsti. Laukia sunkūs sprendimai. Bet palikti tokios sistemos, kokia ji dabar yra, negalima. Gali tekti diskutuoti arba apie įmokų dydžio, arba pensinio amžiaus trukmės keitimą", – sakė R.J.Dagys.

Į pensiją eisime vėliau

Naujasis SADM vadovas dienraščiui patvirtino, kad klausimas didinti įmokas "Sodrai" tikrai svarstomas. Jis neatmetė galimybės, kad tai galėtų būti tie patys skaičiai, kuriuos siūlė socialdemokratų Vyriausybė, tačiau pasakyti konkrečiau kol kas neišdrįso.

"Mūsų specialistai ties tuo dirba trečią savaitę. Keli galimi variantai jau yra, bet skaičiais spekuliuoti nenoriu, nes čia net ne projektas, o tik pasvarstymas. Kai turėsime konkrečių siūlymų, juos atskleisime visuomenei, ir tada galėsime diskutuoti, kiek tik norite", – sakė ministras.

Užtat klausimas dėl pensinio amžiaus yra visiškai aiškus – į pensiją eisime vėliau. Tiesa, apie tai, kiek planuojama perstumti darbingo amžiaus ribas, ministras taip pat kalbėti nenorėjo.

"Kad reikės nustatyti vėlesnį pensijos amžių, tai – faktas. Tai padaryti iki 2012 m. esame įsipareigoję ES. Bet kiek ilgiau reikės dirbti, pasakyti negaliu. Į labai daug ką reikia atsižvelgti", – išsisukinėjo R.J.Dagys.

Dabar vyrų senatvės pensijos amžius yra 62,5 metų, o moterų – 60 metų.

Lengvai nepasiduos

Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai su nerimu klausosi ministro užuominų. "Kol kas visa tai tik kalbos. Neseniai baigėsi konfederacijos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir SADM sekretorė Audronė Morkūnienė. Jai buvo užduotas klausimas, ar ruošiamasi didinti įmokas "Sodrai", nes ministras apie tai jau užsiminė. Tačiau ji teatsakė, kad paties ministro ir paklaustume, nes ji esą nieko nežinanti. Tai va, kokia ten tvarka. Tačiau jei šiuos žodžius ministerija norės paversti kūnu, pareikšime griežčiausią protestą, darysime viską, kad tai neįvyktų", – tikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas patikino: jeigu SADM imtųsi tokios iniciatyvos, LVDK solidarizuotųsi su profesinėmis sąjungomis ir stotų ginti savo bei darbuotojų interesų.

"Dabar viskas aiškiai parašyta įstatymuose: jei "Sodra" nesurenka pakankamai įmokų, trūkstama dalis dengiama iš biudžeto. Suprantu ministro nerimą. Jo vietoje ir aš nerimaučiau, nes valstybės biudžete taip pat žioji skylės. Bet nemanau, kad pats geriausias būdas jas lopyti sunkmečiu yra dar labiau spausti verslą. Ministerijai reikėtų kviesti partnerius ir ieškoti kitų sprendimų, nors tai turbūt sunkesnis kelias", – teigė D.Arlauskas.

Bedarbiams irgi reikia pinigų

"Sodros" biudžeto skyles didina ir kitas bėda – augantis nedarbas. SADM rimtai svarsto šią savaitę neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje darbdavių išsakytas mintis, kad turėtų būti padidintos išmokos bedarbiams. Bet tam prireiktų net apie 4 proc. didinti įmokas "Sodrai".

Trišalėje taryboje Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius pasiūlė šalyje taikyti nedarbo socialinio draudimo modelį, koks šiuo metu veikia Estijoje.

Darbdavių atstovas pasiūlė nedarbo socialinio draudimo išmoką – vadinamąją bedarbio pašalpą – mokėti 12 mėnesių, o ne 9 mėnesius, kaip yra šiuo metu. Pirmuosius tris mėnesius bedarbiai esą gautų 70 proc. buvusio darbo atlyginimo dydžio pašalpą, o vėliau – 50 proc.

"Ministerija tikrai pritartų papildomoms bedarbių socialinėms garantijoms, kad darbo netekę žmonės jaustųsi saugesni. Dabar lieka tik klausimas, kiek pasiryžę prie šio siūlymo įgyvendinimo prisidėti patys darbdaviai, nes jiems neišvengiamai didėtų įmokos "Sodrai", – posėdyje kalbėjo R.J.Dagys.

SADM specialistai apskaičiavo, kad darbdavių siūlymui įgyvendinti įmokų "Sodrai" tarifai didėtų apie 4 proc.

Šiuo metu nedarbo problemoms spręsti iš "Sodros" kasmet skiriama apie 320 mln. litų. Tai sudaro apie 1 proc. šiuo metu mokamų įmokų "Sodrai". Darbdavių siūlymas mokėtiną sumą padidintų apie 4 kartus, todėl bedarbių pašalpoms kasmet prireiktų apie 1,2 mlrd. litų.