Kelis mėnesius mažėjusi šilumos kaina pradėjo nežymiai didėti. Tam įtakos turi pabrangusios dujos, biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama energija.

Įmonė „Klaipėdos energija“ patvirtino šilumos kainą, kuri įsigalios nuo rugsėjo. Pastaroji šiek tiek brangs. Naujoji kaina 3,4 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekia 3,70 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Pastarasis gyventojams yra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Aiškinama, kad nuo rugsėjo šiluma brangs nes pabrango kuras. Gamtinės dujos – 8,7 proc., biokuras – 2,4 proc., šiluma, kuri superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, 1 proc.

Šiluma uostamiestyje po truputį brangsta antrą mėnesį iš eilės. Rugpjūtį įsigaliojusi šilumos kaina buvo 1,4 proc. didesnė nei liepą ir siekė 3,58 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.

Pasibaigus šildymo sezonui šiluma uostamiestyje iš karto pradėjo pigti. Gegužę ji buvo 23 proc. mažesnė nei balandį, birželį – 9,5 proc. mažesnė nei gegužę, liepą – 7,1 proc. mažesnė nei birželį.

Šilumos kainos mažėjimui įtakos turėjo sumažėjusios biokuro ir gamtinių dujų kainos. Taip pat buvo ženkliai atpigusi šiluma, kuri superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Vasaros sezono metu tarp jų yra aštresnė konkurencija, nes reikia mažesnio šilumos kiekio, nes pastaroji naudojama karšto vandens paruošimui ir temperatūros palaikymui.

Klaipėdiečiai ir Gargždų gyventojai rugsėjį už šilumą mokės 25,7 proc. mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis tarp didžiųjų miestų Klaipėdoje išlieka mažiausia šilumos kaina. Tai buvo akivaizdu rugpjūtį.

Paskutinį vasaros mėnesį mažiausiai už šilumą mokėjo klaipėdiečiai, daugiausia – panevėžiečiai, lyginant didžiuosius šalies miestus.

Įvertinus rugpjūčio duomenis, per metus Klaipėdoje šilumos kaina mažėjo 28 proc., Vilniuje – 24 proc., Šiauliuose – 9 proc. Kitokia situacija buvo Kaune ir Panevėžyje. Pastaruosiuose šilumos kaina per metus išauga. Kaune – 4 proc., Panevėžyje – 2 proc.