Nori perlenkti lazdą

"Dabar įstatymas numato, kad, Viešųjų pirkimų tarnybai davus sutikimą, savivaldybė be konkurso gali sudaryti vidaus sandorį su savo kontroliuojama įmone. Pagal Konkurencijos įstatymą tai jau gali būti pripažinta pažeidimu, jeigu netikėtai atsirado kokia nors privati bendrovė, taip pat panorusi teikti tokias paslaugas. Akivaizdu, kad du lygiaverčiai įstatymai prieštarauja vienas kitam. ES direktyva nedraudžia vidaus sandorio tarp savivaldybės ir jai pavaldžios įmonės. Lietuviai kažkodėl nori perlenkti lazdą ir įtvirtinti papildomą reikalavimą: vidaus sandorį leisime, bet tik tada, jeigu Konkurencijos taryba sutiks. O kaip ji sutiks? Juk kiekvienai paslaugai teikti ar darbams vykdyti gali atsirasti teikėjas iš kurios nors ES valstybės", – keblią situaciją įvardijo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji neslepia, kad ir savivaldybei, ir kauniečiams gali kilti rimtų problemų sprendžiant atliekų tvarkymo reikalus, jeigu Seimas pritars siūlomoms pataisoms, kuriomis bus dar labiau apribotos galimybės savivaldybei be konkurso sudaryti sandorį su savo kontroliuojama bendrove.

Šiuo metu kaip tik pagal tokį modelį Kauno mieste atliekas tvarko savivaldybei pavaldi bendrovė "Kauno švara", sukaupusi 70 metų patirtį, visą reikalingą įrangą, investuojanti į atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą.

"Atliekų tvarkymas yra savivaldybės funkcija. Vienas pagrindinių reikalavimų yra nenutrūkstamas ir kokybiškas šios paslaugos teikimas. Kaune yra labai daug atliekų turėtojų, apimtys didžiulės, ir jeigu staiga būtų pareikalauta per mėnesį, du ar tris nutraukti sutartį su esamu atliekų tvarkytoju, fiziškai būtų neįmanoma nupirkti tos paslaugos dėl didelių apimčių", – vieną iš grėsmių įžvelgė R.Savickienė. Susiklosčius tokiai situacijai Kaunui grėstų paskęsti šiukšlėse.

Konkurencija tik imituojama?

Atrodo, kad baiminamasi ne be pagrindo, nes blogų pavyzdžių jau yra ir dabar. Kai kuriose savivaldybėse neliko joms pavaldžių atliekas tvarkančių įmonių, o paslaugos perkamos skelbiant konkursą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tuo tik reikėtų džiaugtis, nes, esant didesnei konkurencijai, turėtų laimėti gyventojai, kuriems atliekų išvežimo ir tvarkymo paslauga yra gyvybiškai reikalinga, tačiau kai kuriems miestams – Šiauliams, Marijampolei – jau kelerius metus niekaip nepavyksta nupirkti šios paslaugos konkurso būdu.

"Analizavome rinką ir kas vyksta Lietuvoje. Įdėmiau panagrinėjęs matai, kad kai kam tai gali būti naudinga: į konkursus eina kelios, galbūt per antrines bendroves tarpusavyje susijusios didelės privačios įmonės, turinčios jau daugiau kaip 30 proc. Lietuvos atliekų tvarkymo rinkos. Natūralu, kad dabar Kauną, Panevėžį, kitas didžiąsias rinkas, kur dar liko savivaldybės valdomi atliekų tvarkytojai, tie gigantai taip pat nori paimti. Gražu žaisti konkurenciją, bet konkurencinės sąlygos nebūtinai sumažina kainą, kaip bandoma teigti. Atvirkščiai – gali ir išauginti. Matome, kad dažniausiai dominuoja dvi didelės bendrovės, tai ir tos konkurencijos nelabai lieka", – pastebėjimais dalijosi savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Anot jos, įspėjimų apie galimus kartelinius susitarimus kai kurių miestų konkursuose nei Konkurencijos taryba, nei kitos institucijos vertinti neskuba.

R.Savickienė įžvelgė, kad tokie žongliravimai įstatymais galiausiai atsiris ir iki gyventojų, kuriems svarbiausia – kokybiška paslauga už gerą kainą.

"Ne paslaptis, kad privatus atliekų tvarkytojas dažniausiai gauna pinigus už svorį, kiek atliekų sutvarkė. Aš negaliu tiesmukai kaltinti, bet kituose miestuose pasitaiko visokių atvejų – pavyzdžiui, per lietų palikti atviri konteineriai, kad tik būtų sunkesni. Mums tokių gudrybių nereikia, nes siekiame sumažinti ir atliekų kiekius, ir kad kaina už paslaugą būtų mažesnė. Pastebime, kad kituose miestuose vykstančiuose konkursuose dalyviai užkelia kainas. Kadangi tokie sandoriai sudaromi ne trejiems, o mažiausiai penkeriems ar net dešimčiai metų, kaina už atliekų tvarkymą turi būti pagrįsta konkrečiomis išlaidomis, o jos dydis – adekvatus teikiamos paslaugos apimtims", – svarstė R.Savickienė.

Jaučia ekonominę naudą

"Kai atliekų tvarkymo paslaugą teikia savivaldybės įmonė, ją visada galime kontroliuoti, o kokybę gerinti galima visada – ta linkme mąstome ir dirbame. Kadangi tai nenutrūkstama paslauga, mūsų bendrovė nesustos dirbusi ir neužvers miesto atliekomis, jeigu kas nors staiga nepatiko", – kitus vidinio sandorio tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos bendrovės pranašumus vardijo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Pasak R.Savickienės, nebuvo keblu Kaune individualiose valdose įdiegti atliekų rūšiavimo sistemą. Išdalijus privačiose valdose gyvenantiems žmonėms rūšiavimo konteinerius, viską rūšiuojantiems kauniečiams sudaryta galimybė pasirinkti, kad buitinės atliekos būtų išvežamos kartą per mėnesį. "Tai jiems kainuoja apie pusantro euro. Jeigu atliekų tvarkymo paslaugą būtume pirkę viešųjų pirkimų būdu iš privataus paslaugos teikėjo, jis gali nesutikti keisti sutarties sąlygų, nes ne tokie buvo jo lūkesčiai – planavo išvežti daugiau atliekų, už tai gauti daugiau pajamų, o dabar tie suplanuoti skaičiai staiga imtų mažėtų. Mes suinteresuoti ne tik teikti kokybišką paslaugą, bet ir motyvuoti gyventojus už pastangas, įdėtas į kokybišką atliekų tvarkymą, rūšiavimą, kad žmonės pajaustų konkrečią naudą per ekonominį skatinimą", – tikino R.Savickienė ir pateikė visiškai kitokį pavyzdį.

Pasak jos, kai kurios savivaldybės nuėjo lengviausiu keliu – įvedė rinkliavą už atliekų tvarkymą. Nepaisant to, ar žmogus rūšiuoja atliekas, ar ne, jis moka už šiukšlių išvežimą be jokių nuolaidų, kaip ir visi kiti, kurie neįdeda jokių pastangų rūšiuodami. Jiems tai kainuoja gerokai brangiau nei Kauno miesto gyventojui. O mes norime, kad kiekvienas gyventojas turėtų galimybę sudaryti sutartį pagal savo poreikius. Žinoma, sutartis reikia administruoti, bet žmonės tada gali patys pasirinkti atliekų išvežimo dažnį, konteinerio dydį ir už įdėtas pastangas susimažinti kainą. Tai yra konkreti finansinė priemonė, skatinanti tinkamai tvarkyti – rūšiuoti atliekas", – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Kitiems darys išimtis

Anot R.Savickienės, dabar daroma viskas, kad tokiomis galimybėmis ir nuolaidomis galėtų naudotis ir daugiabučių namų gyventojai. Kad tai taptų tikrove, už ES lėšas prie daugiabučių ketinama pakeisti visus konteinerius į požeminius, kartu įrengti rūšiavimo konteinerius.

"Visi jie bus priskirti konkrečiam namui, nebeliks tų baisių "laivų". "Kauno švara" jau svarsto visus konteinerius suženklinti lustais, kad būtų galima apskaičiuoti konkrečius kiekius ir taip pat taikyti nuolaidų ir skatinimo sistemą už gerą tvarkymąsi. Iš privataus verslo praktiškai nebūtų įmanoma nupirkti paslaugos, kad paskui turėtum lanksčias galimybes ją tobulinti ir mažinti kainą", – atkreipė dėmesį R.Savickienė.

Jos nuomone, siūlomos įstatymo pataisos apsunkins gyvenimą ne visoms savivaldybės valdomoms įmonėms. "Vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugoms taikomos išimtys, o atliekų tvarkytojams pakoreguotas įstatymas ir sugriežtinti reikalavimai galiotų be išlygų. Kodėl? Tai lygiai tokia pat svarbi viešoji funkcija", – stebėjosi R.Savickienė.

Ji mano, kad tikslingiausia būtų palikti galimybę pačioms savivaldybėms apsispręsti, kurį variantą pasirinkti, ir kartu prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o dažnas atskirų įstatymo nuostatų keitimas ne tik nepagerina padėties, bet ir įneša daugiau painiavos, kelia daugiau klausimų, neretai didina paslaugų teikimo išlaidas.

Dviprasmybių įkaitai

Verslininkų alsavimą į nugarą akivaizdžiai pajuto Panevėžys, iki šiol atliekų tvarkymą patikėjęs savivaldybės kontroliuojamai bendrovei – konkurencijos taryba pasisakė, kad vidaus sandoris dėl atliekų tvarkymo tarp Panevėžio savivaldybės ir jai pavaldžios bendrovės "Panevėžio specialus autotransportas" pažeidžia konkurenciją.

"Panevėžio savivaldybė pasirašė su mumis sutartį po to, kai gavome leidimą iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Deja, paskui atsirado rajone įmonė ir išreiškė norą teikti tokią pat paslaugą. Ji sandorį apskundė Konkurencijos tarybai, o pastaroji priėmė nepalankų sprendimą savivaldybei", – pasakojo bendrovės "Panevėžio specialus autotransportas" vadovas Valentas Bakšys.

Tokia situacija susiklostė dėl teisės aktuose įteisintos dviprasmybės – gali sudaryti vidinį sandorį, bet kartu gali būti ir apskųstas. Dabar Panevėžio savivaldybė santykius su Konkurencijos taryba aiškinasi teisme. Vis dėlto V.Bakšys nerimauja, kad gali būti ir dar blogiau.

"Norėdami pasirašyti vidaus sandorį, turėdavome gauti leidimą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, o dabar norima įrašyti papildomą sąlygą, kad dar reikėtų gauti leidimą ir iš Konkurencijos tarybos. Mūsų požiūriu tai perteklinis reikalavimas. Ir be šito papildomo reikalavimo privatus verslas į atliekų tvarkymą jau įsisuko taip smarkiai ir plačiai, kad kai kurios įmonės dirba jau dešimt–penkiolika savivaldybių. O jeigu kažkurioje savivaldybėje dirba savivaldybės įmonė, tai, matyt, kažkam blogai. Jeigu jau atsiras reikalavimas gauti leidimą iš Konkurencijos tarybos,  faktiškai vidaus sandorio sąvoka iš viso įstatymuose nebeteks prasmės", – svarstė V.Bakšys.

Jis priminė, kad pagal ES teisę norint pasirašyti vidaus sandorį reikia atitikti tris sąlygas: įmonė 100 proc. turi priklausyti savivaldybei, savivaldybės užsakymai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. bendrovės veiklos ir bendrovė privalo būti perkančioji organizacija, kuriai galioja viešųjų pirkimų įstatymas, o Konkurencijos tarybos leidimas nėra reikalingas.

Kam rišti akmenį?

"Kai kas apeliuoja į sąžiningą  konkurenciją, bet konkursuose tos sąžinės nematome – lieka tik konkurencija", – įsitikinęs V.Bakšys.

Jo teigimu, atliekas tvarkanti savivaldybės kontroliuojama bendrovė konkurse niekada negalės lygiavertiškai konkuruoti su privačiomis bendrovėmis. Visų pirma, visa informacija apie savivaldybei pavaldžias bendroves yra visiems prieinama viešojoje erdvėje, o apie privačius konkurentus tokie duomenys neskelbiami.

"Jau kėliau klausimą, kad skelbiant konkursą jame galėtų dalyvauti tik perkančiosios organizacijos, kurios prie starto linijos visos būtų vienodos. Ir Seime buvo iškeltas klausimas, kodėl norima, prie starto linijos pastačius bėgikus, vienam iš jų prie kojos pririšti akmenį? Jeigu ateini dalyvauti konkurse, kur tau taikomi didesni apribojimai, kaip gali jį laimėti?" – retoriškai klausė bendrovės "Panevėžio specialus autotransportas" vadovas.

Anot jo, savivaldybės kontroliuojamai bendrovei kaip perkančiajai organizacijai galioja daug didesni apribojimai, palyginti su privačiomis įmonėmis, kurių toks statusas nevaržo.

"Jeigu dalyvaujant konkurse mums trūksta poros sunkvežimių ar keliasdešimties konteinerių, mes jų operatyviai nusipirkti negalime, nes viską privalome įsigyti skelbdami viešąjį konkursą. Jeigu neturime apyvartinių lėšų ir mums reikia paskolos iš banko, privalome gauti sutikimą iš savivaldybės, atsirinkti banką apklausos būdu. Visi tie trukdžiai pastato mus į blogesnę padėtį jau pačioje konkurso pradžioje", – pastebėjo V.Bakšys.

Jo manymu, jeigu būtų taip paprasta konkurso būdu pasirinkti atliekų tvarkytoją, Šiaulių miestui tikriausiai nereikėtų to daryti trejus metus – nuo 2013 m. atliekų operatoriaus vis dar nėra, nes viskas stringa teismuose dėl skundų.

Stebuklai neįvyksta

V.Bakšys neslepia dažnai girdintis, esą konkursai ir didesnė konkurencija sumažintų paslaugos kainą gyventojams.

"Jeigu privatus verslas ir jo konkurencija padaro stebuklus, galima pažiūrėti, kodėl Vilniuje tas stebuklas neįvyko ir kodėl paslaugos neatpigo, o atvirkščiai – pabrango. Kaune atliekų tvarkymo sistema veikia sistemingiau ir pažangiau negu Vilniuje, kur anksčiau dirbo septynios privačios įmonės, dabar jau keturios, nes susijungė, supirko vieni kitus. Stebuklas neįvyko. Jeigu liks dvi trys įmonės Lietuvoje, o tokią tendenciją pastebime, po kelerių metų dejuosime, kodėl tokią klaidą padarėme, kad nevaldomai pabrango", – įžvalgomis dalijosi bendrovės "Panevėžio specialus autotransportas" direktorius.

"Baiminamės tų įstatymo pataisų, nes jeigu atsiras reikalavimas gauti Konkurencijos tarybos leidimą, tai faktiškai niekas iš savivaldybių įmonių jų negautų ir liktų tik konkursai", – atvirai pridūrė V.Bakšys.

Nauda ir sostinei?

"Esame savivaldybės kontroliuojama įmonė, bet galimybe sudaryti vidaus sandorį pasinaudoti negalime, kadangi savivaldybei priklauso ne 100, o 91 proc. akcijų", – pasakojo bendrovės "Mažeikių komunalinis ūkis" direktorius Andrius Noreika.

Anot jo, visos pastangos ir siekis pasinaudoti šia įstatymo numatyta teise "Mažeikių komunaliniam ūkiui" ima tolti kaip miražas dėl siūlomų įstatymų pataisų ir vyraujančių tendencijų. "Jeigu visos įmonės, kurias kontroliuoja savivaldybės, išeis į konkurencinę aplinką, tik laiko klausimas, kada jos išnyks iš žemėlapio. Kam savivaldybei tokia įmonė, kuri dėl įvairių apribojimų negali konkuruoti su privačiu verslu?" – įžvelgė A.Noreika.

Paklaustas, kam tai naudinga, Mažeikių komunalinio ūkio vadovas šyptelėjo. "Visiems tai akivaizdu, tik ne tiems, kurie įstatymus ruošia. Lobistai dirba savo darbą, ir labai gerai jį dirba. Apie tai kalbame daugybę metų", – tikino A.Noreika.

Jo vadovaujama įmonė prieš aštuonerius metus laimėjo Mažeikių savivaldybės skelbtą konkursą atliekoms tvarkyti. Dabar jis skelbiamas iš naujo, tačiau A.Noreika gali tik spėlioti, ar ir šįkart jis bus sėkmingas. Direktorius pripažįsta net nežinantis, koks likimas laukia savivaldybei pavaldžios įmonės, jeigu ji nelaimės konkurso. "Tokiuose konkursuose dažnai dalyvauja dideli monstrai. Vyksta nuožmi konkurencija, ir trumpuoju laikotarpiu jie galbūt gali pasiūlyti mažesnę kainą, bet kai mažesnių konkuruojančių įmonių nelieka, paskui paslauga tikrai brangs", – įsitikinęs A.Noreika.

Jo manymu, paslaugos kaina yra tik vienas iš šio reikalo aspektų. "Dažnai tos didelės konkursus laiminčios įmonės yra registruotos ne Kaune, ne Mažeikiuose ar kitame mažesniame mieste, o sostinėje. Tada ir gyventojų pajamų mokestis, ir pelno mokestis iškeliauja iš tų miestų ten, kur registruota įmonė. Kad ir kur dursi, viskas yra labai negražu", – pastebėjo bendrovės "Mažeikių komunalinis ūkis" vadovas.

Ką apie galimas permainas atliekų tvarkymo sektoriuje mano Aplinkos ministerija, sužinoti nepavyko. Kelias dienas trukę bandymai prisiskambinti ministerijos Atliekų departamento direktoriui Daliui Krinickui buvo nesėkmingi, o atsiliepusi viena šio departamento specialistė informavo, kad į tokius klausimus gali atsakyti tik departamento vadovas.