- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija siūlo kitąmet didinti akcizus stipriam alkoholiui, tabakui ir degalams, plėsti gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto(NT) apmokestinimą. Tikimasi, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidins 61,5 mln. eurų.
Mokestinių pakeitimų projektai pateikti derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms, vėliau jie bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 metų biudžeto projektu, teigiama ministerijos pranešime.
Siūloma padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui (10,5 proc.), benzinui (7,3 proc.), dyzelinui (7,2 proc.), įskaitant žemės ūkio veikloje naudojamą dyzeliną (44,6 proc.), kaitinamojo tabako produktams (65 proc.). Planuojama, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidintų 53,5 mln. eurų, iš jų didžioji dalis dalis būtų gauta dėl didesnių akcizų dyzelinui (24 mln. eurų ir dar 6,5 mln. eurų iš žemės ūkio paskirties dyzelino) bei etilo alkoholiui (10 mln. eurų).
Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, pusė litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro dyzelinio ir žemės ūkio veikloje naudojam dyzelino – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Be to, šiuo metu tais atvejais, kai padidinami akcizų tarifai cigaretėms, didmenine prekyba cigaretėmis užsiimantiems ūkio subjektams nustatyta prievolė inventorizuoti cigarečių likučius ir sumokėti susidariusį akcizų skirtumą. Tokią pačią prievolę siūloma nustatyti ir už kitą, nei cigaretės, apdorotą tabaką, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus bei kaitinamojo tabako produktus.
Taip siekiama išvengti praktikos, kai prieš padidinant akcizus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, jų gamintojai ir didmenininkai sukaupdavo dideles jų atsargas, dėl ko valstybės biudžetas kasmet negaudavo dalies įplaukų. Pavyzdžiui, 2017 metais, kai akcizų tarifai buvo ženkliai padidinti visoms alkoholinių gėrimų grupėms, dėl atsargų kaupimo valstybės biudžetas negavo apie 25 mln. eurų pajamų.
Taip pat parengtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų, tai pat nustatyti minimalų 0,5 proc. komercinio NT mokesčio tarifą (dabar 0,3 proc.). Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.
Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Taip pat siūlomi pakeitimai, susiję su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5, tačiau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės. Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Kartu siūloma keisti Vyriausybės nutarimą dėl komandiruočių į užsienį sąnaudų atskaitymo. Siūloma dienpinigių neapmokestinti, jei juos gaunančio darbuotojo alga siekia 1,5 minimalios mėnesio algos (MMA), tuo metu dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas. Anot ministerijos, tuo siekiama, kad darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos, nebūtų pakeičiamas neapmokestinamais dienpinigiais.
Skaičiuojama, kad dėl dienpinigių apmokestinimo pakeitimo, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM padidėtų apie 19,7 mln. eurų per metus, tačiau valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio sumenktų apie 9 mln. eurų per metus. Taip pat prognozuojama, kad dėl šių pakeitimų Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos per metus iš viso padidėtų apie 18 mln. eurų.
Ministerija taip pat iš esmės pritaria Seimo narių registruotam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimui, kuriuo siūlomas mažesnis neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didėjimas 2020–2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas – 32 proc. vietoje 27 procentų. Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.
Anot ministerijos, tuo pačiu bus siūloma, kad priimant sprendimus dėl lėtesnio NPD didinimo būtų nesumažinta pajamų riba, iki kurios yra taikomas NPD. Taip pat nepritariama parlamentarų siūlymams dėl NPD riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims mažinimo, nes Vyriausybė šiemet rugpjūtį yra pritarusi įstatymų pakeitimams, kuriais NPD riboto darbingumo ir neįgaliems asmenims 2020–2021 metais turėtų būti didinamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų12
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...