Lietuvoje pradėjo veikti nauja tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“, kuri siūlo užsidirbti, paskolinant turimus pinigus kitam žmogui. Skolinantysis pinigus atgaus su palūkanomis, kurios bus didesnės, nei siūlo bankas. Taip teigia platformą valdančios bendrovės „Finansų bitė“ direktorius Laimonas Noreika.

Finansų analitikas Valdemaras Katkus pastebi, kad Lietuvoje tokios paslaugos dar nėra populiarios, tačiau Europoje jos kuria konkurenciją bankams. Analitikas atkreipia dėmesį, kad toks būdas taupyti ir pasiskolinti gali perimti dalį bankų verslo.

L. Noreika: jei neįvertinsite rizikos, būsite kaltas pats

L. Noreika tikina, kad tarp šios platformos ir greitųjų kreditų yra didelis skirtumas. Bendrovė, pasak pašnekovo, bandys siūlyti mažiausias galimas palūkanas rinkoje. „Palūkanos norma – nuo 10 proc. Manau, kad tai yra didelis žingsnis į priekį, lyginant su greitaisiais kreditais. Tam tikrais atvejais tos palūkanos yra netgi mažesnės nei tradiciniuose bankuose“, – LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ tikina L. Noreika.

Jo aiškinimu, ši platforma tinka žmonėms, kurie nori ne tik pasiskolinti su mažesnėmis palūkanomis, bet ir tiems, kurie turi santaupų ir nori iš jų dar daugiau užsidirbti. „Yra galimybė nešti į banką ir uždirbti tikrai nedideles palūkanas, pavyzdžiui 1–2 proc. Bankai tuos pinigus draudžia. Mūsų atveju gyventojas prisiima didesnę riziką, bet, skolindamas kitam gyventojui, uždirba didesnes palūkanas“, – sako L. Noreika.

Jis perspėja, kad platforma negali garantuoti, jog pinigus skolinantis asmuo jų nepraras. Pašnekovas pataria gerai įvertinti, kokią turimų santaupų dalį vertėtų skolinti, ar žmogus, kuriam skolinami pinigai, gebės juos grąžinti.

„Jeigu jūsų apetitas bus žvėriškas, norėsite skolinti su 40 proc. palūkanomis ir dėsite visus savo pinigus į būtent tokias paskolas, o žmonės priims ir neatiduos tų pinigų, tuomet jūs pats būsite kaltas. Jeigu stengsitės racionaliai žiūrėti ir skaidyti riziką, įvertinsite žmogų, [...] yra tikimybė, kad uždirbsite papildomų pinigų. Pati forma juridiškai neatsako už gyventojų riziką“, – tvirtina L. Noreikia.

Pasak jo, platformą prižiūrinti bendrovė padės skolintojams nustatyti, ar pasirinktam žmogui tikrai verta skolinti pinigus ir ar jie bus grąžinti. Bendrovė patikrina norinčiojo pasiskolinti kredito istoriją, turimus įsipareigojimus, šeiminę padėtį.

„Patikriname, ar prašomą sumą jis gali susimokėti, pagal Lietuvos banko (LB) nuostatus. Paskui kiekvieną sutartį su žmogumi pasirašome ranka. Esame sukūrę kiek galima daugiau saugiklių, kad investuotojai būtų saugūs. Kiek iš mūsų priklauso, tiek ir padarome“, – tvirtina L. Noreika.

Šių platformų apyvarta Europoje – 3 mlrd. eurų

Nors tarpusavio skolinimo platformos – nauja idėja Lietuvoje, tokias paslaugas siūlanti bendrovė mūsų šalyje jau pradėjo veiklą prieš metus. Anot finansų analitiko Valdemaro Katkaus, pastaroji įmonė per pirmąjį šių metų pusmetį suteikė paskolų už 540 tūkst. eurų. Europos Sąjungoje (ES) šios sumos siekia gerokai didesnes sumas.

„Tai vadinamasis alternatyvių finansų modelis. Yra alternatyvių finansų rinka. Ši alternatyva steigiama tradicinių bankų atžvilgiu. Europos Sąjungoje (ES) per praėjusius metus šių alternatyvių tarpusavio finansavimo platformų apyvarta – apie 3 mlrd. eurų. Svarstoma, kad šiais metais apyvarta pasieks apie 7 mlrd. eurų“, – nurodo V. Katkus.

Jis lygina, kad Europoje bankų sektorius sudaro apie 20 trln. eurų, bet atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šį reiškinį stebi ne tik LB, kuris yra dalis Europos Centrinio Banko (ECB), bet ir pats ECB.

„Manau, kad turės būti suvienodintos taisyklės ir priežiūra visose šalyse alternatyviems finansams, nes jiems žadama didelė ateitis. Yra prognozuojama, kad iš tradicinės bankininkystės bus perimta dalis verslo. Šiuo metu kalbame apie tai, kad gyventojai skolina gyventojams, bet šiaip ši platforma labiau nukreipta į smulkiųjų ir vidutinių įmonių tarpusavio skolinimąsi“, – pabrėžia V. Katkus.

Finansų analitiko teigimu, praėjusiais metais ES buvo išduota daugiau kaip 10 tūkst. tokių paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Visas pelnas už suteiktas paskolas – skolintojui

Trečiadienį šalyje pradėjo veikti jau antroji alternatyvaus tarpusavio skolinimo platforma „FinBee“. Tarpusavio skolinimas yra pasaulyje sparčiai populiarėjantis skolinimo ir investavimo būdas, kuomet skolintojai ir besiskolinantys yra fiziniai asmenys, o tarpusavio skolinimo platforma yra tik tarpininkė tarp jų. Visas pelnas už suteiktas paskolas tenka paskolą suteikusiam asmeniui, o platforma uždirba iš komisinių mokesčių, taikomų besiskolinantiems.

Metinė „FinBee“ paskolų palūkanų norma prasideda nuo 10 proc. Konkreti palūkanų norma kiekvienam besiskolinančiajam nustatoma, įvertinus asmens kredito istoriją, turimus finansinius įsipareigojimus. Siekiant apsidrausti nuo tapatybės vagysčių, „FinBee“ paskolos sutartį su kiekvienu besiskolinančiuoju pasirašys asmeniškai jo namuose.

Investuojantys į paskolas gali pasirinkti rizikos lygį, geriausiai atitinkantį jų poreikius. Pavyzdžiui, 10 proc. metinės grąžos gali tikėtis investuojantys į mažiausios rizikos paskolas. Kylant rizikos lygiui, proporcingai didės ir galima investicijų grąža. „FinBee“ kartu su investuotojais prisiims riziką už kiekvieną paskolą, investuodama į ją 10 proc. bendros jos vertės.

Tarpusavio skolinimas Jungtinėje Karalystėje atsirado prieš dešimtmetį, Jungtinėse Amerikos Valstijose – prieš aštuonerius metus, o mūsų kaimyninėje Estijoje – prieš šešerius.