Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

"Mokesčių peržiūrėjimo iki naujojo finansinio laikotarpio neturėtų būti. Žemdirbiai yra pasiruošę mokėti ir kitokius mokesčius, bet turi pasikeisti ir sąlygos ūkininkavimo - kol jos nėra pasikeitusios, tos diskusijos turi būti nutrauktos ir neeskaluojamos", - trečiadienį komiteto, kurio 6 nariai iš 10-ties priklauso "valstiečių" frakcijai ir yra smulkesni ar stambesni ūkininkai, posėdyje pareiškė jo vadovas A.Stančikas.

Pasak jo, dabar Lietuvos ūkininkų pajamos bei tiesioginės ES išmokos yra mažiausios, kaip ir jų uždarbis. Tačiau pastarosios išmokos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė informavo, kad Žemės ūkio ministerijos paprašyta "įžvalgų dėl žemės ūkio lengvatų pagrįstumo".

"Turėsime visas nuomones, jas įvertinsime, be kita ko, įvertinsime ir tą argumentą, kurį išsakė komiteto pirmininkas - dėl europinės paramos lygio, lyginant su kitomis ES šalimis", - teigė viceministrė.

Žemės ūkioministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorėsReginos Mininienės teigimu, jeigu dalis Lietuvos ūkininkų negautų tiesioginių išmokų, jie žlugtų.

"Dauguma iš ūkių nebūtų gyvybingi, jeigu negautų tiesioginių išmokų", - pareiškė R.Mininienė. Pasak jos, ūkiai, gaunantys per metus 50 tūkst. eurų pajamų, be šių išmokų neišgyventų.

A.Stančikas taip pat kalbėjo, kad jaunimas neperima tėvų ūkių, o išvyksta į užsienį, kur dirba žemės ūkyje.

Pasak konservatoriaus Kazio Skarkevičiaus, Valstybės kontrolė skelbia, jog ūkininkai naudojasi 25 mokesčių lengvatomis, nors realiai 13 tų lengvatų nesinaudoja.

Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiosios auditorės Kristinos Vaivadienės teigimu, minimos lengvatos žemdirbiams buvo nustatytos 2013 metų birželį, kada kontrolieriai analizavo jų administravimo efektyvumą. "Šiai dienai gali būti situacija pasikeitusi, bet tada visos nuostatos, ar tai yra mokesčio lengvata, ar apmokestinimo sąlygos, buvo suderinta ir su Finansų, ir su Žemės ūkio ministerijomis, ir su "Sodra" - ne Valstybės kontrolė nusprendė", - teigė ji.

D.Brasiūnaitės teigimu, į pranešimus apie lengvatų, kurios taikomos ūkininkams, gausą, reikėtų žiūrėti atsargiai.

"Nesakyčiau, kad į tas 25 ar kiek tų lengvatų reikėtų žiūrėti labai paraidžiui, tai tiesiog yra indikatorius, kuris parodo, kad taip, yra žemės ūkyje numatytų tam tiktų išskirtinių sąlygų. Tam tikros lengvatos, kurios išvardintos, yra privalomos pagal ES teisę, pavyzdžiui, dėl PVM importo, tai tokių lengvatų niekas nesiruošia naikinti. Ūkininkai, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys naudojasi kai kuriomis tomis pačiomis lengvatomis", - aiškino D.Brasiūnaitė.

Pasak jos, dėl ūkininkams taikomų akcizų, gyventojų pajamų bei pelno mokesčių lengvatų ūkininkams suteikiama paramos už 121 mln. eurų, iš kurių 87 mln. eurų - dėl pigesnio, arba žymėto dyzelino pardavimo. 20 mln. eurų - dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Ūkininkams taikomas ne įprastas 15 proc., o tik 5 proc. GPM tarifas.

D.Brasiūnaitės teigimu, užpernai ūkininkai deklaravo 210 mln. eurų žemės ūkio veiklos pajamų ir sumokėjo 10,5 mln. eurų GPM.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra pareiškęs, kad smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai, todėl jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui.

VMI duomenimis, 2015 metais ūkininkai deklaravo 1,111 mlrd. eurų pajamų (10,3 proc. daugiau nei 2014 metais), jie sumokėjo 65,68 mln. eurų (7,1 proc. daugiau) mokesčių - vos 1 proc. visų gautų mokesčių (6,659 mlrd. eurų).