Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 15 dieną galutinai atmetė Seimo Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus skundą dėl 2023 metų birželį ministro patvirtinto Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo atitikimo Konstitucijai.

„Šis reguliavimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių aplinkosaugos tikslų (...). Atsižvelgta ir į tai, kad automatiniu būdu renkama informacija apie vandens lygį yra nepakankama ekstraordinarių situacijų atveju“, – pranešė LVAT.

Anot teismo, galimi nepatogumai ar administracinė našta dėl informavimo nepakankami pripažįstant reguliavimą neproporcingu, o hidrotechninių statinių naudotojų interesai negali būti iškeliami aukščiau bendrų visuomenės interesų.

Be to, įpareigojimas užtvankų savininkus ar valdytojus savo lėšomis stebėti žuvų pralaidos efektyvumą ir imtis priemonių jam pagerinti atitinka teisės aktus ir nepažeidžia Konstitucijos.

A. Skardžius teismams teigė, jog ministerijos priemonės „prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek konstituciniams principams ir toks reglamentavimas yra nesuderinamos su aukštesnės galios teisės aktais.“

„Hidroelektrinių savininkai yra įpareigojami ne tik įrengti naujas pralaidas, bet savo lėšomis rekonstruoti ir kito statytojo (šiuo atveju valstybės) įrengtas pralaidas, tačiau tokie įpareigojimai jiems yra visiškai neproporcinga priemonė“, – teismui teigė A. Skardžius.

Savo ruožtu Aplinkos ministerija tokius argumentus vadino nepagrįstais ir teigė, kad gamtos apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė.

„Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. Jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“, – teismui aiškino ministerija.

Pagal buvusio ministro Simono Gentvilo užpernai patvirtintą tvarkos aprašą hidrotechninių statinių naudotojai privalo informuoti apie vandens lygio pasikeitimus, matavimo ar duomenų perdavimo gedimus bei užtvankos savininko ar valdytojo lėšomis stebėti žuvų pralaidos efektyvumą ir jį gerinti.