Lietuvos uostai pagal krovos augimo tempus šiemet pirmąjį pusmetį pirmavo prieš visus kitus rytinės Baltijos šalių uostus.

Tarp lyderių – ir Būtingė

Didžiausias procentinis krovinių augimo tempas užregistruotas Būtingės naftos terminale – net 25 proc. Tačiau skaičiuojant tonomis Būtingės naftos terminalo augimas nėra toks jau didelis. 

Būtingės terminalas per pusę metų krovė 4,14 mln. tonų krovinių. Jis tiek pagal krovą, tiek pagal augimo tempą gerokai aplenkė kaimyninį Liepojos uostą. Liepojos krova per pusmetį siekė 2,7 mln. tonų, o augimas palyginti su 2014metų I pusmečiu buvo vos 0,8 proc.

Pagal krovos prieaugį procentais Būtingės naftos terminalas aplenkė netgi Rusijos gigantą Ust Lugos uostą. Jame krova šiemet apie 9 proc. didesnė nei pernai.

Tačiau skaičiuojant tonomis Ust Lugos krovos augimas per pusmetį siekė net 5,7 mln. tonų. Pagal augimą tonomis antroje vietoje žengia Klaipėdos ir Primorsko uostai – krovos prieaugis po 1,1 mln. tonų.  

Konteinerių mažėjo visur

Jau keletą metų Klaipėdos uostas pagal krovą lenktyniauja su Rygos uostu. Pagal krovos kiekį Klaipėda atsilieka. Jo krova per pusmetį siekė 18,85 mln. tonų. Rygos uostas per tą patį laiką krovė 20,63 mln. tonų.

Tačiau pagal pusmečio augimo tempą (+6,2 proc. arba + 1,1 mln. tonų) Klaipėda lenkia Rygą (jos augimas + 2,3 proc. arba 463 tūkst. tonų).

Rygos uoste gerokai – net 28 proc. išaugo mineralinių trąšų krova.

Klaipėdos uostą šiemet tempia naftos produktų ir trąšų krova, o smukdo – sumažėjusi konteinerių krova.

Konteinerių mažėjimas šiemet fiksuojamas visuose rytinės Baltijos uostuose. Tai yra geopolitikos įtaka regione. Didžiausias konteinerių kritimas – Rusijos Sankt Peterburge – net 343 tūkst. TEU. Antroje vietoje Kaliningrado uostas – 106 tūkst. TEU. Klaipėda pagal konteinerių mažėjimą regione trečia. Ji neteko 37 tūkst. TEU konteinerių. Talino netektys siekia 30 tūkst. TEU, Rygos – 5,8 tūkst. TEU. Tai leido Rygai pagal konteinerių krovą aplenkti Klaipėdos uostą. 

Klaipėdos uoste blogesnė ir žemės ūkio produktų krova. Tai aiškinama tuo, kad žemdirbiai pastatė naujų sandėlių ir vienu kaip nebeskuba parduoti grūdų. Birželį grūdų mažiau krauta 175 tūkst. tonų. Be to ūkininkai pristabdė grūdų pardavimus, nes tikisi geresnių kainų.  

Jei Klaipėdos uoste iki metų pabaigos išsilaikytų toks pats augimo tempas, uostas greičiausiai pasiektų rekordinę 37 mln. tonų krovą.

Didžiausi praradimai

Toliau regione nesustabdomai krenta Ventspilio  (-14,8 proc. arba 2,317 mln. tonų netektis) ir Talino (-20,7 proc. arba 3,152 mln. tonų netektis) krova. Jų pusmečio krova atitinkamai siekė 13,38 ir 12,09 mln. tonų. Ypač sunki padėtis Estijos uostuose. Bendra visų Estijos uostų krova šiemet smuko net 27 proc. Veikia ne tik Rusijos krizė, bet ir Suomijos ekonomikos sunkumai.

Talino uoste labiausiai mažėjo naftos produktų, konteinerių, Venstpilis neteko per 1 mln. tonų rusiškų anglių ir apie pusę milijono tonų naftos produktų  

Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose šiemet yra fiksuojamas 2,3 proc. augimas. Iš viso krauta 113,6 mln. tonų. Pliusinę krovą palaiko auganti naftos produktų krova, nes kitų krovinių apyvarta dėl įtemptų santykių su ES mažėjo.

Bendrai imant didžiausius krovinių praradimus per I šių metų pusmetį patyrė Rusijos Sankt Peterburgo uostas – net 3,611 mln. tonų.

Išsilaikė kroviniai keltuose

Skaičiuojant bendrą rytinės Baltijos šalių uostų, įskaitant ir Rusijos, krovinių praradimas siekia 547 tūkst. tonų.

Regione yra labai aiški krovinių persiskirstymo tendencija. Per Sankt Peterburgo, Talino, iš dalies ir Ventspilio uostą keliavę kroviniai suka į Ust Lugos uostą.

Rygos ir Klaipėdos uostų krovos augimas aiškinamas tuo, kad daugėja krovinių iš Baltarusijos, kurie pirmiausiai ir renkasi šiuos uostus. Dėl nestabilios situacijos Ukrainos uostuose Baltarusija yra linkusi dalį krovinių permesti į Klaipėdą ir Rygą.

Dar viena tendencija yra tai, kad Klaipėdos uostas beveik neprarado jūrų keltais gabenamų krovinių. Jų krova šiemet mažesnė tik 14 tūkst. tonų. Nepasitvirtino prognozės, kad įdiegus griežtus sudegusios kuro išmetimų reikalavimus ir pradėjus laivuose naudoti brangesnį kurą kils jūrų keltų paslaugų kainos. Jų kilimą kiek sumažino atpigę naftos produktai.

Tačiau kituose uostuose jūrų keltais gabenamų krovinių kritimas buvo žymiai ryškesnis. Ypač smarkiai tai pajuto Rygos uostas. Per 30 proc. sumažėjo krova linijoje tarp Rygos ir Švedijos Stokholmo uosto.