Finansų ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu yra gana neparankus laikas Lietuvai tarptautinėse rinkose platinti obligacijų emisiją, tačiau kitos išeities mūsų šalis neturi.
Išeities neturime
Gegužės pradžioje, kai kilo ažiotažas dėl Graikijos padėties, mūsų šalies vertybinių popierių paklausa buvo labai sumenkusi ir juos jau buvo sunku parduoti.
"Kaip matome, Europa turi daug rūpesčių, ir padėtis kasdien keičiasi. Šiandien gali būti vienos sąlygos, o rytoj – kitos. Manau, kad šiuo metu apskritai netinkamas metas skolintis, tačiau Lietuva neturi kitos išeities", – sakė finansų maklerio įmonės "Orion Securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.
Pastaruoju metu netylant ažiotažui dėl Graikijos, Senojo žemyno valstybių obligacijų pajamingumas didėja. Kuo vyriausybių obligacijų pajamingumas mažesnis, tuo šalis, investuotojų vertinimu, yra patikimesnė.
"Net didelėms ES šalims tampa sunku pasiskolinti. Lietuvai tai – rimtas įspėjimo signalas. Investuotojai nelygina Lietuvos su Graikija. Jie vertina visas ES šalis bendrai. Tiesa, didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Didžioji Britanija – išskiriamos, o Lietuva lieka savotiškas užkampis. Patikėkite, investuotojai nestudijuoja mūsų šalies statistikos rodiklių. Jie arba skolina, arba ne", – aiškino "Orion Securities" atstovas.
"Bendras nerimas dėl euro zonos ir įsiskolinusių valstybių neigiamai veikia situaciją rinkose ir gali sujaukti Lietuvos Vyriausybės planus dar kartą šiais metais pasiskolinti užsienyje", – abejoja ir Violeta Klyvienė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Iš Estijos – geros žinios
Neigiamą Graikijos įvykių šleifą linkęs įvertinti ir buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Lukas Tursa, vadovaujantis Ukrainos bankui VAB.
"Be abejo, neigiamas efektas gali būti, nes Lietuva nėra izoliuota nuo finansinių problemų kitose ES šalyse. Dėl to blogos naujienos iš bet kurios ES šalies vienaip ar kitaip lemia likusių šalių skolinimosi kainą. Tačiau Vyriausybė dėl mažesnio skolinimosi poreikio, galimybės skolintis vidaus rinkoje ir dar ne visai išleistų 2 mlrd. JAV dolerių gali laukti momento, kai neigiamų veiksnių įtaka sumažės", – kalbėjo L.Tursa.
Vis dėlto esama ir pozityvių naujienų. Estija nuo kitų metų įsives eurą – tai gera žinia Lietuvai, nes investuotojai vertina visą Baltijos regioną. Tačiau kiek tai gali lemti mūsų šalies skolinimosi kainą, ekspertai neprognozuoja.
L.Tursa svarstė, kad jeigu Lietuva išleistų 5 metų trukmės emisiją eurais, skolinimosi kaina šiuo metu būtų apie 5 proc. O sėkmingai pasirinkus emisijos išleidimo laiką, palūkanos gali būti žemesnės nei 5 proc.
"Šiuo metu dėl geresnio pajamų surinkimo ir griežtesnės išlaidų kontrolės Lietuvos skolinimosi poreikis bus mažesnis negu planuotas metų pradžioje. Todėl Vyriausybei nereikės ieškoti finansavimo skirtingose rinkose ir ji gali ramiai koncentruotis į tas rinkas, kuriose ją geriausiai žino ir yra mažiausia rizika, t. y. vidaus ir euro rinkos", – sakė bankininkas.
Jo nuomone, Vyriausybei būtų palankiausiai skolintis eurais ir litais, nes tai leidžia išvengti valiutos keitimo rizikos: "Manau, tai ir bus daroma: Vyriausybė skolinsis aukcionuose litais per visus metus ir ieškos "patogaus lango" antroje metų pusėje išleisti 500–1000 mln. eurų obligacijų emisiją."
Dolerių atsikandome?
M.Strėlis taip pat svarstė, kad artimiausią obligacijų emisiją Lietuva veikiausiai platins eurais, o ne doleriais kaip šiemet vasarį.
"Skolinantis užsienio valiuta tenka draustis nuo valiutų kurso svyravimo. Taigi šiandien Lietuvai būtų geriau skolintis eurais, o ne doleriais, nes draudimas labai brangus. Be to, euro kursas dolerio atžvilgiu tebėra nukritęs", – vertino "Orion Securities" atstovas.
Pašnekovų nuomone, mūsų šaliai šį kartą nevertėtų skolintis labai ilgam laikui – 10 metų, o rinktis trumpesnį 4–6 metų terminą. Renkantis laikotarpį labai svarbu įvertinti, kaip išsidėstę ankstesnių skolų išpirkimo terminai, kad per vienus metus nereiktų grąžinti didelių sumų, nes tuomet teks skolas perfinansuoti.
"Atsižvelgiant į užsienio skolos grąžinimo grafiką, galima daryti prielaidą, kad Vyriausybė leis 4, 7 arba 10 metų trukmės obligacijų emisiją", – teigė L.Tursa.
Draudžiamos visos paskolos
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas aiškino, kad nuo valiutų kursų svyravimo draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Nuo JAV dolerio kurso svyravimo yra drausta ir paskutinė vasarį išplatinta obligacijų emisija.
"Visa emisija buvo apdrausta sudarant užsienio valiutų apsikeitimo sandorius (angl. – cross currency swap). Jų esmė ta, kad Finansų ministerija, išleidusi obligacijų emisiją JAV doleriais, sudarė sandorius, kuriais "pakeitė" valiutą iš dolerių į eurus, tad palūkanas mokės ir, suėjus išpirkimo terminui, obligacijas išpirks už eurus. Palūkanų norma fiksuota ir nepriklauso nuo JAV dolerių ir euro kurso svyravimo", – aiškino G.Norkūnas.
Anot jo, pritaikius išvestines finansines priemones, už vasarį išplatintą obligacijų emisiją mokama vidutinė palūkanų norma eurais sudaro 6,871 proc., o metinė palūkanų norma JAV doleriais sudarė 7,375 proc.
Pristabdys augimą
Finansų ekspertai įspėjo, kad skolinimasis aukštomis palūkanomis spaudžia Vyriausybę toliau laikytis griežtos mokesčių politikos ir kuo skubiau mažinti biudžeto deficitą. Tai gali ilginti diržų veržimosi laikotarpį.
"Dideli įsipareigojimai trukdys mūsų šaliai atsigauti. Užuot skatinusi ūkį, valstybė dideles sumas turės paskirti skoloms grąžinti", – dar pernai sakė "DnB Nord" banko ekspertė Jekaterina Rojaka.
Ji neatmetė galimybės, kad, norėdama grąžinti skolas, valdžia bus priversta dar didinti mokesčius verslui ir gyventojams. Apie tai jau ir prakalbo premjeras Andrius Kubilius, remiamas į kampą to paties Tarptautinio valiutos fondo, kurio pagalbos iki šiol taip atkakliai vengė mūsų šalis.
Nėra strategijos?
Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Povilas Gylys, buvęs užsienio reikalų ministras, pripažino, kad Lietuva ir Latvija jau yra gerai žinomos kaip didelės skolos šalys, todėl joms tenka taikytis su didelėmis palūkanomis.
"Tačiau skolintis reikia su protu, o iki šiol didelės diskusijos šiuo klausimu nebuvo. Man pasirodė, kad panegirikos iš Finansų ministerijos pusės yra per daug. Jie giriasi, kad Lietuvai investuotojai skolina. Taip, mums paskolino, bet brangiai. Tai reikia ir pripažinti. Nes gyrimasis yra tiesiog žmonių apgaudinėjimas", – sakė ekonomikos profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad pernai Lietuva daug skolinosi vidaus rinkoje iš savų bankų, tačiau gana slapta.
"Labiausiai abejonių man kyla dėl to, kad privatūs bankai mielai skolina valstybei, bet atsisako teikti kreditus privačiajam sektoriui. Žinoma, kam skolinti privačiajam sektoriui ir prisiimti dalį rizikos, jeigu galima saugiai pinigus patikėti valstybei. Man kyla klausimas – ar valstybė turi skolinimosi strategiją? Juk nesiskolindama iš komercinių bankų valstybė galėtų daryti spaudimą šalies bankams, kad šie skolintų verslui. Tačiau pas mus į tai apskritai nereaguojama", – apgailestavo P.Gylys.
Vietos rinka – ne išeitis
Atrodo, kad pastaruoju metu Finansų ministerija šiek tiek keičia skolinimosi politiką ir bando subalansuoti skolinimąsi vidaus ir užsienio rinkose.
Prof. Arvydas Paškevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Finansų katedros vedėjas, atkreipė dėmesį ir į tai, kad diskutuojant dėl valstybės skolinimosi užsienyje ir prieš kalant Finansų ministeriją prie kryžiaus reiktų įvertinti kelis aspektus. Didelę sumą vienu metu pasiskolinti užsienyje paprasčiau, skolinimosi procesas lengviau organizuojamaa, sutaupomos administravimo išlaidos.
"Vargu ar vidaus rinkoje būtų įmanoma išplatinti milijardines emisijas. Kita vertus, komercinių bankų patirtis platinant obligacijas, susietas su akcijų ar žaliavų indeksais, rodo, kad įmanoma. Štai 2007 m. bankai jų išplatino už milijardą litų. Tai rodo, kad pinigų rinkoje yra. Be to, dabar indėlių palūkanos tokios, kad nebeaišku, ką daryti su tais pinigais", – kalbėjo A.Paškevičus.
Anot jo, didžiausia valstybės platinamų saugių ir garantuotų taupymo priemonių bėda – prasta rinkodara. "Reikia įdėti pastangų, kad gyventojai vėl prisimintų šią taupymo priemonę ir nukreiptų pinigus į lakštus", – mano pašnekovas.
Svarbus ir kitas momentas – skolindamasi šalyje valstybė padidintų įtampą vietos finansų rinkoje. "Skolinantis vidaus rinkoje atsiranda tam tikrų rizikos veiksnių. Jei pasiūlytų didesnes palūkanas, žmonės sužiurtų į taupymo lakštus. Tačiau jei žmonės atsiimtų indėlius, bankams galėtų kilti didelių bėdų", – įspėjo A.Paškevičius.
Naujausi komentarai