Kreipėsi į būsimuosius vadus

Perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams skirstymas numatytas šių metų gruodžio 15 dieną. Posėdis vyktų Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus patalpose.

Didžiajai daliai Baltijos jūros žvejų yra nesuprantamas toks skubotumas. Manoma, jog skubėjimas yra todėl, kad naujoji valdžia nespėtų imtis visus žvejus tenkinančių Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo sprendimų.

Dar nesusiformavus naujos valdžios institucijoms dalis žvejų jau kreipėsi į būsimąjį žemės ūkio ministrą ir būsimąjį Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininką. Prašoma, kad būtų atšauktas gruodžio 15 dienos posėdis dėl perleidžiamosios teisės galimybių skirstymo Baltijos jūroje.

Žvejai taip pat norėtų, kad perleidžiamosios žvejybos teisių galimybės keliems metams būtų skirstomos ne anksčiau nei nuo 2018 m. pradžios. Per tą laiką paaiškės naujosios Lietuvos valdžios ir ES Teisingumo teismo požiūris į Lietuvos kvotų skirstymo sistemą.

Laukia sprendimo iš ES

Skirstyti Baltijos jūros žvejybos kvotas dabar lyg ir būtų teisinis pagrindas. Mat 2016 metų birželio 29 dieną dabar jau kadenciją baigęs Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas. Jos įteisino daugiau kaip 60 proc. strimelių ir šprotų kvotų skyrimą dviem žvejybos bendrovėms, kai likusioms 17-ai teks tik apie 30 proc.

Patys žvejai mano, kad likusios bendrovės su tokiomis kvotomis neišgyvens. Ir per keletą metų žvejybos sektoriuje darbo neteks apie 700 žmonių.

Dalis žvejų skundė 2013-2014 metų žvejybos kvotų skirstymo posėdžių protokolus ir yra laimėję teismus.

Yra apskųstas ir 2015 bei 2016 metų individualių žvejybos galimybių paskirstymas. Bet Vilniaus apygardos teisme kelios tokių paskirstymų bylos yra sustabdytos. Laukiama koks bus Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas.

2016 metų spalio 17 dienos nutartimi į Europos Sąjungos teisingumo teismą yra kreipęsis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Nepalankus įvertinimas

Daugelio žvejų nuomone, Lietuvoje yra sukurta, bendrai ES žuvininkystės politikai prieštaraujanti individualių žvejybos galimybių paskirstymo sistema.

Ar iš tiesų yra taip ir turėtų atsakyti Europos Sąjungos Teisingumo teismas.

Bet Lietuvoje sukurta žvejybos kvotų skirstymo sistema nenori laukti teisingo sprendimo iš ES aukščiausios teisinės institucijos. Ji imasi skirstyti kvotas dabar. Ir ne vienerių, o trejų artimiausių metų. Skubama kol naujoji Lietuvos valdžia dar nespėjus įsigilinti į procesus, kurie pastaraisiais metais kėlė didžiulę įtampą.

O kas bus, jei Europos Sąjungos Teisingumo teismo išvados bus nepalankios Lietuvoje priimto diskriminacinio Žuvininkystės įstatymo pataisoms? Vėl žuvininkystės sistema bus įvelta į teismus, nes niekas nenorės grąžinti jau paskirtų kvotų?

Juo labiau, kad Žuvininkystės įstatymo pataisos kėlė didelių abejonių ir Lietuvoje. Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet liepos 7 d. buvo pateikusi to įstatymo pataisų antikorupcinio vertinimo išvadą. STT įvardino, kad Žuvininkystės įstatyme yra korupcijos rizikos veiksnių.