Lėtėjant ekonomikos augimui vis daugiau šalies įmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Kai kurios iš jų skuba veržtis diržus ir ieško sprendimo, kaip išgyventi.

Banko „Snoras“ Kauno filialo direktorius Audrius Virbalas pripažino, kad ekonomikos krizės ženklai ryškėja, ir tai pradeda justi kiekviena įmonė.

Vienas pagrindinių verslo rūpesčių yra vėluojantys atsiskaitymai – delsiama už prekes ir paslaugas atsiskaityti laiku, įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Reta bendrovė šiandien sugeba išsiversti nebendradarbiaudama su bankais. Keičiasi ir bankų rizikos vertinimo modeliai – paskolos verslui teikiamos atsargiau.

Patarimų semiasi iš mokslo

Lėtėjantis ekonomikos pagreitis turi įtakos kiekvienai pramonės šakai. Pasak A.Virbalo, keičiantis ekonominei aplinkai vertinga pasidomėti, kaip tokiomis aplinkybėmis dirba kitų šalių bendrovės, ką rodo pasaulio pavyzdžiai, kaip juos galima pritaikyti šalies verslininkams.
„Diskusijos su kolegomis ir mokslininkais taip pat gali padėti rasti sprendimą išlikti“, – smulkiajam ir vidutiniam verslui surengtame seminare pabrėžė A.Virbalas.
Seminarą vedęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Benas Adomavičius tikino, kad vis daugiau įmonių pačios nebepajėgia išlaikyti gerų veiklos rezultatų – kai kurios iš jų kreipiasi į mokslininkus, klausia patarimų.
„Įvertinsime Lietuvos ekonominę padėtį ir bandysime kartu nuspręsti, kaip dabar reikia elgtis. Ieškosime sprendimų įmonėms, kurios jau dabar dirba krizės sąlygomis“, – kalbėjo B.Adomavičius. Anot jo, svarbu suvokti ateitį, nuspėti galimą įtaką verslui ir apsvarstyti, kokių veiksmų galima imtis.

Gąsdina niūrios prognozės

Didžiausią smūgį pasaulio ekonomikai sudavė sparčiai brangstantys energijos ištekliai – nafta ir dujos. Baiminamasi, kad didžiulės pasaulio ekonomikos JAV krizė gali atriedėti į Europos valstybes. Pesimistines nuotaikas kelia ir pasibaigęs nekilnojamojo turto rinkos bumas, didėjančios palūkanų normos, krintantis užsienio investicijų lygis.
Lietuvoje, anot B.Adomavičiaus, taip pat daugėja veiksnių, nepalankių šalies ekonomikai. Lietuva išlieka mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukianti šalis, didėja einamosios sąskaitos deficitas, menkėja paslaugų eksportas. Ypač nerimą kelia didelė infliacija ir būsimas elektros energijos kainų šokas. Produktyvumas, palyginti su didėjančiomis darbo sąnaudomis, auga lėtai. Nedidėja ir viešojo sektoriaus paslaugų kokybė.
Kaip pasirengti krizei?
B.Adomavičiaus nuomone, artėjanti krizė visoms šalies įmonėms iškels naujų uždavinių. Pirmiausia teks peržiūrėti pirkėjų sąrašą. Įvertinti, ar įmonė nėra pernelyg priklausoma nuo kurio nors vieno partnerio, išskaidyti riziką.
Paprastai per krizę, anot B.Adomavičiaus, verta didinti tikslinę reklamą. Be to, būtina išlaikyti dialogą su darbuotojais. Paaiškinus kolektyvui, kokie sunkumai ir išbandymai gresia, žmonės linkę susitelkti ir padėti spręsti iškilsiančias problemas.
„Kai įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, tarp darbuotojų kalbos greit pasklinda. O jeigu pradedama ir mažinti etatus, kyla įtampa. Jei nenorime, kad įmonę paliktų stipriausi darbuotojai, turime su jais kalbėti, pasakoti apie susiklosčiusią padėtį“, – patarė B.Adomavičius.

Blogiausias scenarijus

Kiekviena įmonė turėtų peržiūrėti išlaidas ir atsisakyti nebūtinų, nauju žvilgsniu reikėtų įvertinti ir investavimo projektus. Sunkumų patirianti bendrovė turėtų kelti klausimą, ar rezultatai prastėja dėl nepalankių ekonominių sąlygų, ar dėl netinkamo darbo.
„Kai kurios įmonės linkusios nurašyti nuostolius išorinėms jėgoms, o ne prastam vadovo darbui“, – sakė B.Adomavičius.
Ekspertų teigimu, ekonomikos augimas lėtės, tad vertėtų apmąstyti blogiausią scenarijų. Ištikus krizei reikėtų dirbti su partneriais, dairytis galimybių įsigyti žlungantį verslą. Dar vienas patarimas – susidraugauti su tiekėjais. Jie dirba su daugybe panašių įmonių, vadinasi, turi informacijos, kuri gali būti naudinga.

Pavojingiausia – smulkiesiems

Didžiausią nerimą smulkiesiems verslininkams kelia vėluojantys įmonių atsiskaitymai ir stambiųjų diktatas. Šiuo metu bandoma tartis su prekybos centrais dėl palankesnių atsiskaitymo terminų – kai kurie prekybininkai už prekes sumoka po ketvirčio ar net po pusmečio.
„Pirmiausia būtina apriboti stambiųjų verslininkų apetitą, nes jie gali visiškai sužlugdyti smulkųjį verslą mūsų šalyje“, – perspėjo Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius.