Pernai lapkričio 16 d. Lietuvos vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ ir tuomet prasidėjo vieno didžiausių šalies banko griūties istorija, kai paaiškėjo, kad banko įsipareigojimai yra apie 3 mlrd. litų didesni nei turtas. Tačiau po metų „Snoro“ bankrotas vertinamas kaip ir kiti bankrotai: procesas dar tęsis kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo DELFI.lt.
„Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė. Kaip ir visą laiką sakiau, tą ir dabar galiu pakartoti: tikrai tikėjomės geresnio scenarijaus, tikėjomės, kad banką pavyks išsaugoti, o scenarijus bus „geras – blogas“ bankas, bet, deja, pasirodė blogiau, nei padarę tyrimus diagnozavo daktarai“, - sprendimus dėl „Snoro“ prisimena Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pernai lapkritį Lietuvos banko valdyba nusprendė „Snorą“ pripažinti nemokiu ir kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visam laikui atšaukti banko licenciją.
„Kadangi bankroto procesas vyksta, tikėtis greitų rezultatų, matyt, būtų naivu, tai labiausiai nervina, bet antra vertus, kitko bankrote tikėtis ir negalima. Savaime suprantama, kad vyksta taip pat ir paraleliniai procesai: viena - tai bankroto procedūra, antra – ginčai su įvairiais kreditoriais dėl jų reikalavimų. Aš tai vertinu kaip normalius teisinius procesus: žmonės, ūkio subjektai, investuotojai gina savo interesus, o teismas pasakys, ar jie buvo apgauti ir, ar gali pretenduoti papildomai patekti į indėlių draudimo sferą, ar negali“, - dėsto V. Vasiliauskas.
Teisininkai skaičiuoja, jog ginčai su kreditoriais galėtų pasibaigti 2013-2014 m., o iki 2014 m. pabaigos laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo, tad „Snoro“ bankroto procedūros gali baigtis ne anksčiau nei 2014 m. Panašias prognozes pateikia ir bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Cooperio komanda: ginčas Konstituciniame Teisme turėtų būti išspręstas per dvejus metus, o ginčai su kreditoriais – per artimiausius dvylika mėnesių.
Bankrutavus „Snorui“ pinigus atgavo smulkieji indėlininkai, banke laikę ne daugiau nei 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), nes tokį draudimo mechanizmą numato Lietuvos įstatymai, tačiau pirkę „Snoro“ indėlių sertifikatus jaučiasi apgauti, nes draudimas jiems netaikomas.
Konstitucinis Teismas nagrinės, ar gyventojams indėlius iki 100 tūkst. eurų grąžinusi valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra teisėtai pagal Konstituciją pirmesnė kreditorių eilėje atgauti pinigus, palyginti su kitais kreditoriais.
„Konstituciniame Teisme dėl kreditorių eilės yra didelė byla ir tai vertinu pakankamai normaliai, nes kreditoriai naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis padidinti potencialiai atgaunamos sumos dydžius. Turiu griežtą savo asmeninę nuomonę, manau, kad nėra jokių neatitikimų Konstitucijoje, bet palaukime Konstitucinio Teismo sprendimo“, - sako V. Vasiliauskas.
Naujausi komentarai