- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar „Sodra“ yra pajėgi pasirūpinti ateities pensininkais? Ar išsigelbėjimas – privatūs pensijų fondai? Tam prieštaraujantys politikai, sako, kad taip negali būti. Yra ir tokių pastabų, kad esą privatiems pensijų fondams – tai investicijos be pralaimėjimo, tačiau būsimi pensininkai gali ir nukentėti. Kiek pagrįsti tokie nuogąstavimai? Apie tai LNK reportaže kalbinamas Vilniaus universiteto (VU) docentas, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Teodoras Medaiskis.
– Ne visai tiesa, kad pensijų fondai būtų nepelningi. Praeitais metais kaip tik jie buvo pripažinti vos ne geriausiais iš pensijų kaupimo vykdytojų. Kaupiamoji sistema turi tą savybę, kad grąža svyruoja: vienais metais yra geriau, kitais – blogiau. Žinoma, dabar turime gana sunkią situaciją. Pirmas ketvirtis pensijų fondams yra nuostolingas, bet praeiti metai – pelningi. Be to, juk ne veltui yra įsteigta gyvenimo ciklo fondų sistema – kuo vyresni žmonės, tuo atsargiau, konservatyviau investuojamos jų lėšos. Jeigu apskaitos pensinio vieneto vertė susvyruoja labiau jaunesniems žmonėms dėl įvairių finansų rinkų svyravimų, tai vyresnio amžiaus žmonėms svyruoja mažiau. Tad nėra taip, kad reikia jau eiti į pensiją, o visa vertė nukrito. Galima turto išsaugojimo fonde laukti, kol vertė pakils. Manau, kad nereikia kalbėti apie nepasitikėjimą pensijų kaupimu. Kaupimas yra papildoma sistema prie socialinio draudimo.
Socialinis draudimas yra pagrindinė apsaugos senatvėje priemonė ir ji tokia išliks.
Visiškai sutinku, kad pagrindinė apsauga senatvėje eina iš socialinio draudimo, iš „Sodros“, dėl šito niekas neginčija. Tačiau „Sodra“ gali garantuoti net ne minimalų, o patenkinamą apsaugos lygį, bet galbūt žmonės nori susitaupyti daugiau. Juo labiau, turint demografinę situaciją, labai sunku tikėtis, kad socialinis draudimas galės dar daugiau negu vidutinis senatvės pajamų palaikymas. Kaupiamoji dalis gali prie to prisidėti. Todėl kaupimas naudingas pirmiausia dalyviams, o ne fondų vykdytojams. Fondų vykdytojai už savo veiklą gauna tai, ką turėtų gauti už savo veiklą. Tam ir yra jų priežiūra.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Seimo narys Valius Ąžuolas yra pasakęs, kad privatiems pensijų fondams – kaupimas be praradimo, o būsimi pensininkai gali ir nukentėti. Ar sutinkate su tuo?
– Jeigu dalyvaujama atitinkamame gyvenimo ciklo fonde, tai retas atvejis, kad santaupų vertė išėjus į pensiją kristų. Be to, jie visą laiką uždirba, rinkos svyruoja. Dabar situacija yra tokia išskirtinė, matysime, kaip čia bus, bet iki šiol viskas buvo gavėjų naudai. Tai, kad išmokos nėra didelės, paaiškinama tuo, kad nors ir atrodo, kad ilgą laiką dalyvauta pensijų kaupimo sistemoje, bet tai nėra pakankamai ilgas laikas. Reikia gal dvigubai ilgiau dalyvauti, kad ta išmoka būtų didesnė. Nes ir įmoka nėra labai didelė, tie 3 proc. nėra labai daug. Automatinis įtraukimas yra ir Britanijoje, ten iš viso yra 8 proc. Pas mus mažiau. Dalyvaujama galbūt ne visai tuo mastu, kuriuo reikėtų dalyvauti, dalyvavimo laikotarpis nėra labai ilgas, todėl tos išmokos nėra labai didelės, bet dalyvaujant pakankamai ilgą laiką jos bus didesnės.
– Gintautas Paluckas ištraukė Estijos kortą ir sako, kad estai atsisakė. Kodėl estai taip pasielgė ir ar tai buvo teisingas žingsnis?
– Nežinau, kodėl estai taip pasielgė, bet kiek šnekėjau su estų specialistais ir žinovais, tai jie yra visiškai nepatenkinti tokiu sprendimu ir galvoja, kad padaryta klaida. Mūsų sprendimas yra visiškai racionalus, atsižvelgiant į žmonių mentalitetą, trumparegystę. Dalyvavimas nėra privalomas, galima atsisakyti. Kas apie save galvoja ir tokių išlaidų nenori turėti, kas mąsto, kad tie 3 proc. dabar jiems naudingesni bus negu ateičiai, tai galima atsisakyti, todėl privalomo dalyvavimo čia nėra, bet yra tam tikra paskata, kad vis dėlto geriau būtų dalyvauti.
– G. Paluckas sakė, kad „Sodra“ yra vienintelė viltis. Ar jis teisus?
– Kaip jau minėjau, socialinis draudimas yra pagrindinė apsaugos senatvėje priemonė ir ji tokia išliks. Kaupimas jos neturi pakeisti, bet gali ženkliai papildyti tą apsaugą senatvėje. Žmonės, kurie nori tai pasirinkti, jiems reikia netgi paskatinti tai daryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms2
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...