Tuo metu jų pajamos neatskaičius mokesčių padidėjo vidutiniškai 215 eurų, arba 9,8 proc. – iki 2399 eurų.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, kad atlyginimų augimui didžiausios įtakos darė nuo šių metų pradžios padidinta minimali alga, tačiau pajamos didėjo nevienodai, o tendencijos priklausė nuo ekonominių sektorių ir regionų.

„Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas darbuotojas antrąjį ketvirtį gavo 1–1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 755–1012 eurų „į rankas“, daugiau nei trečdalis – 414 tūkst. – atitinkamai 1,5–2,5 tūkst. eurų ir 1012–1525 eurus, o kas penktas – atitinkamai 2,5–4 tūkst. eurų ir 1525–2420 eurų.

Antrąjį ketvirtį sparčiausiai – 18 proc. – augo transporto įmonių darbuotojų algos – vairuotojai šiemet vidutiniškai uždirbo 1070 eurų (prieš metus – 930 eurų) „į rankas“. Jų skaičius per metus padidėjo 7 proc.

Viešojo sektoriaus įstaigose atlyginimai taip pat kilo: švietimo – 11,9 proc., sveikatos ir socialinio darbo – 11,7 proc.

Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimų augimas, prieš kelerius metus siekęs dviženklį skaičių, kasmet lėtėjo: 2022 metais – augo 16 proc., 2023 metais – 15 proc., o šiemet 3,8 proc.

„Visgi informacijos ir ryšių veikloje ir toliau vidutinės uždirbamos pajamos yra didžiausios kalbant apie visus ekonominius sektorius“, – pristatydama naujausius duomenis ketvirtadienį teigė K. Zitikytė.

Apdraustų darbuotojų skaičius viešajame sektoriuje per metus padidėjo 4 proc., tuo metu privačiame sektoriuje, ypač prekyboje, transporte, gamyboje ir statyboje, jų sumažėjo.

Šiauliuose antrąjį ketvirtį pajamos augo greičiausiai iš visų Lietuvos miestų – 15,9 proc. iki 1205 eurų atskaičius mokesčius.

Birželį šalyje dirbo apie 6 tūkst. darbuotojų mažiau nei prieš metus.

Mažėjant apdraustųjų skaičiui padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Birželį jų buvo  82,2 tūkst. – 3 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Nedarbo išmokos gavėjų daugiausia tarp jauniausių žmonių: iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 12 jos gavėjų, 41–50 amžiaus – 5, o virš 60 metų – 7.

Didžiausios pajamos – Vilniuje, atotrūkis mažėja

Vilnius ir toliau išliko aukščiausių darbo pajamų centru – skirtumas tarp pajamų sostinėje ir kituose miestuose siekė 387 eurus „į rankas“.

Vilniuje vidutinis atlyginimas po mokesčių siekia 1675 eurus, o kitų savivaldybių vidurkis – 1288 eurai. „Sodra“ pastebi, kad šis atotrūkis ketvirtus metus iš eilės mažėja.

„Atotrūkis Vilniaus miesto su visomis savivaldybėmis paskutinius trejus metus neženkliai, bet mažėjo. (...) Kitose savivaldybėse, kuriose pajamos pakankamai aukštos, pajamų augimas buvo ganėtinai spartus, tas skirtumus leidžia sušvelninti, bet visgi matome, kad atotrūkis – 35 proc. sostinės su visomis likusiomis savivaldybėmis“, – teigė K. Zitikytė.

Skirtumas Vilniuje ir Kaune dar mažesnis – 216 eurų „į rankas“: šiemet juose augimas vienodas – 10 proc. (pernai – atitinkamai 8 ir 9,6 proc.). Tuo metu tarp Vilniaus ir Kauno rajonų skirtumų beveik nėra – vidurkis siekė atitinkamai 1455 ir 1443 eurus „į rankas“.

„Vilnius išlaiko lyderio poziciją, nes čia sutelkta daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų – nuo informacinių technologijų iki finansų sektoriaus. Jose atlyginimai vieni didžiausių šalyje“, – sakė K. Zitikytė.

Šiauliuose kas antras žmogus dirba transporte, gamyboje arba prekyboje, Panevėžyje tokių darbuotojų 45 proc. Pajamos šiuose sektoriuose žemesnės nei vidutinės, o tai lemia ir bendrus miestų rezultatus.

Tačiau Šiauliuose antrąjį ketvirtį pajamos augo greičiausiai iš visų Lietuvos miestų – 15,9 proc. iki 1205 eurų atskaičius mokesčius.

Turtingiausiųjų savivaldybių sąraše išsiskiria Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestai ir rajonai, Trakai, Birštonas. Mažiausios darbo pajamos buvo Šilalės, Raseinių, Radviliškio, Šalčininkų, Kupiškio, Biržų, Pagėgių, Kelmės, Skuodo rajonuose, Kalvarijoje.

„Rajonai, esantys aplink didžiuosius miestus, turi ką pasiūlyti, ir gyvenimo kokybę turbūt geresnę, mažesnes gyvenimo išlaidas ir tuo pačiu rajonuose gyvenant galima darbo užmokestį uždirbti didžiuosiuose miestuose, ko negali pasiūlyti regionai, kurie nutolę toliau nuo didžiųjų miestų“, – pristatyme aiškino K. Zitikytė.

Tarp 10 savivaldybių su didžiausiais pajamų vidurkiais (2414 eurų prieš mokesčius) bei tiek pat – su mažiausiais  (1740 eurų) skirtumai auga: 2021 metais atotrūkis siekė 37 proc., o šiais metais jis jau beveik 39 proc.

Rajonų geografijoje išsiskiria vadinamosios žiedinės savivaldybės, esančios prie didžiųjų miestų.