Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per metus padidėjo 8,1 proc. (180 eurų) – iki 2402 eurų.

„Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė šiais metais padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus. Jis viršijo metinę infliaciją, kuri rugsėjį siekė 4 proc., tad realios darbuotojų pajamos keliais procentais didėjo“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Ji pridūrė, kad bendras darbo pajamų augimas, siekęs 12 proc., viršijo kainų augimą.

„Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas darbuotojas trečiąjį ketvirtį uždirbo 1–1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 755–1012 eurų „į rankas“, daugiau nei trečdalis – atitinkamai 1,5–2,5 tūkst. eurų arba 1012–1525 eurus, o kas penktas – atitinkamai 2,5–4 tūkst. eurų arba 1525–2420 eurų.

Sparčiausiai – 14 proc. – augo transporto įmonių darbuotojų algos, tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės – augo iki 1829 eurų prieš mokesčius (1176 eurų po mokesčių). Vairuotojų pajamos į rankas padidėjo 140 eurų iki 1030 eurų

Administravimo ir aptarnavimo įmonėse dirbančiųjų pajamos per metus augo 12,6 proc. iki 1079 eurų (po mokesčių), prekybininkų – iki 11,4 proc. iki 1218 eurų, mokytojų – apie 10 proc. iki 1436–1660 eurų, gydytojų – 12,1 proc. iki 3140 eurų.

Pajamų skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų šiek tiek mažėjo ir atskaičius mokesčius siekė 4,6 karto.

„Atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių (...) šiek tiek sumažėjo. Tai buvo nulemta to, kad sparčiau darbo pajamos augo tiems, kurie uždirba pačias mažiausias pajamas, ir kiek mažesniu tempu darbo pajamos augo tiems, kurie uždirba pačias didžiausias pajamas. (...) Tie, kurie uždirbo mažesnes pajamas, dešimtadaliu padidėjusios pajamos galėjo reikšti 80 eurų papildomų į rankas, o 8 proc. daugiausiai uždirbančių (algų padidėjimas – BNS) lėmė tik apie 230 eurų didesnes pajamas“, – kalbėjo K. Zitikytė

Pagal amžių didžiausias pajamų augimas fiksuotas tarp vyresnio amžiaus darbuotojų: 51–60 metų – 10,5 proc., o vyresnių nei 60 metų – 10,1 proc., tuo metu lėtesnis – tarp jauniausių dirbančiųjų: iki 25 metų – 5,7 proc., o 25–30 metų – 7,4 procento.

„Švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, kuriose darbo pajamos augo sparčiau, dirba daug vyresnio amžiaus darbuotojų. Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje, kuriame didelę dalį dirbančiųjų sudaro jaunesni darbuotojai, darbo pajamų augimas išliko nuosaikus. Todėl sektoriuose, kuriuose dirba vyresni specialistai, augo ir šių darbuotojų atlyginimai“, – pranešime teigė K. Zitikytė.

Dirbančiųjų skaičius per metus padidėjo minimaliai (0,01 proc.) ir siekė apie 1,4 mln., o per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, – traukėsi 0,3 proc. (4 tūkst.).

Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo įmonėse dirbančių žmonių skaičius traukėsi 2,3 proc., o viešajame sektoriuje – augo 2,4 proc. Labiausiai padaugėjo sveikatos priežiūros specialistų ir jų padėjėjų, mokytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus šiek tiek sumažėjo – rugsėjį ją gavo 84,5 tūkst. žmonių, o 2024 metų rugsėjį – 84,9 tūkstančio. Išmokos gavėjų daugiausia tarp jauniausių žmonių: iki 25 metų grupėje 100-ui apdraustųjų teko 14 jos gavėjų, o virš 60 metų – 7.

55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančių dar mažiau (...). 

Vyresni žmonės iš darbo rinkos traukiasi anksčiau nei sulaukę pensinio amžiaus

Pasak „Sodros“, nuo 55 metų amžiaus dirbančiųjų dalis mažėja, o jų pajamas vis dažniau pakeičia socialinės išmokos – negalios pensijos arba nedarbo išmokos.

55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba – dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas. 60-mečių grupėje dirbančių dar mažiau – 25,9 tūkst., o nedirbančių – 7,6 tūkst., daugiausia dėl negalios ar nedarbo išmokų.

„Likus 5 metams iki pensijos kas dešimtas gyventojas gauna negalios pensiją, kas reiškia, kad darbingumas yra sumažėjęs, sveikata prastėja, dalis darbingumo prarasta, ir yra dalis, kurie susidūrę su šia situacija dar kartu dirba. Dalis yra tų, kurie tampa tik išmokos gavėjai ir į darbo rinką nebegrįžta“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Zitikytė.

„Iš „Sodros“ duomenų matome, kad dažniau dirba sulaukę pensinio amžiaus tie, kurie dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą. Tai yra žmonės, tarp kurių daugiau yra ir vadovų, specialistų, jie dirba žmonių sveikatos priežiūroje, švietimo sektoriuje“, – teigė „Sodros“ atstovė.

Be to, šių metų duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos išankstinę pensiją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas – 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams – dar 1,4 tūkst. žmonių su 37 metų stažu.

„Visoje šalyje senatvės pensijos gavėjų yra apie 630 tūkstančių, tai tie 8 tūkst. (gaunantys išankstinę pensiją – BNS) nėra didelė dalis – dviejų procentų nesiektų, tai pats mastas nėra didelis. Tačiau šie žmonės priima sprendimą gauti išankstinę senatvės pensiją, nepaisant to, kad ji yra ir mažinama. Didžioji dalis šių žmonių prieš tai gauna nedarbo išmoką. Tai reiškia, pirma iškrentama iš darbo rinkos ir tada naudojamasi galimybe imti išankstinę pensiją“, – aiškino K. Zitikytė

Europos Komisijos duomenys rodo, kad visoje ES apie 20 mln. 55–64 metų gyventojų pasitraukia iš darbo rinkos anksčiau, nei pasiekia pensiją.