Ką svarbu žinoti, kad neprarastumėte priklausančių pinigų, papasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

– Kokios to priežastys?

– Palyginti su išmokėtomis sumomis, nepateikusiųjų prašymo skirti ligos išmoką yra labai nedaug – vos mažiau nei 1 proc. Visgi tai vis dar sudaro apie 30 tūkst. žmonių, kurie nepateikia prašymo. Ne visi šie žmonės būtinai gautų ligos išmoką, net jei ir pateiktų prašymą, nes gali neturėti reikiamo stažo arba neatitikti kitų sąlygų. Tačiau yra dalis žmonių, kurie negauna ligos išmokos vien dėl to, kad dar nepateikė prašymo. Prašymą būtina pateikti dėl formalių reikalavimų, kad „Sodra“ žinotų, į kokią sąskaitą pervesti pinigus.

– Kas gali pateikti prašymus?

– Dirbantys pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys. Savarankiškai dirbantiems taikoma šiek tiek kitokia tvarka – jie turi mokėti socialinio draudimo įmokas kiekvieną mėnesį, o ne tik kartą per metus deklaruodami pajamas. Tokiu atveju jie gali tikėtis ligos išmokos iškart susirgę. Tai yra žmonės, kurie yra socialiai drausti – dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir turi bent trijų mėnesių stažą per pastaruosius metus arba šešių mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus. Tokiu atveju jie gali tikėtis gauti ligos išmoką, kai susirgs. Svarbu tik, kad būtų pateiktas prašymas skirti išmoką.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Ar yra kažkoks terminas, iki kada reikia pateikti prašymą?

– Terminas – 12 mėnesių. Kai šis laikotarpis pasibaigia, išmoka už praėjusį laikotarpį nebepriklauso. Prašymą pakanka pateikti vieną kartą – jis galioja visiems ateities atvejams, tačiau atgal skaičiuojama tik metus. Pavyzdžiui, jei prašymą pateikiame dabar, balandžio mėnesį, dar galime gauti ligos išmoką už praeitų metų gegužę, jei tada sirgome. Svarbu, kad nuo nedarbingumo pažymėjimo pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių. Taip pat svarbu, kad gydytojas būtų pripažinęs asmenį laikinai nedarbingu ir išdavęs nedarbingumo pažymėjimą – tik tada skiriama ligos išmoka.

– Kur patogiausia pateikti prašymą?

– Patogiausia tai padaryti internetu asmeninėje paskyroje svetainėje sodra.lt/gyventojui. Prisijungiama per elektroninę bankininkystę, mobilųjį parašą ar kitus saugius būdus. Toje paskyroje pateikiama visa su socialiniu draudimu susijusi informacija: galima teikti prašymus, matyti, kokios išmokos priklauso, ar nėra nesumokėtų įmokų, formuoti įvairias suvestines.

– Ar prašymą reikia pateikti tik vieną kartą, ar kiekvieną kartą iš naujo?

– Pakanka vieną kartą, nebent pasikeistų svarbi informacija, pavyzdžiui, sąskaitos numeris. Tuomet reikia atnaujinti prašymą, nurodant naują sąskaitą. Kitais atvejais užtenka vienkartinio prašymo – visais būsimais atvejais, kai sirgsite ar slaugysite artimąjį, ligos išmoka bus pervedama automatiškai.

– Ar gyventojai gauna asmeninį pranešimą apie galimybę gauti išmoką?

– Šiuo metu informavome tuos gyventojus, kurie nėra pateikę prašymo – jiems išsiuntėme priminimus į asmenines paskyras ir tiems, kurie yra nurodę elektroninio pašto adresą. Vis dėlto čia reikia ir šiek tiek gyventojų iniciatyvos – prisiminti, kad bent kartą gyvenime reikia pateikti tokį prašymą. Tikimės, kad ateityje visos išmokos žmones pasieks automatiškai, tačiau kol kas dar viskas procese.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks yra ligos išmokos dydis? Kiek pinigų galima tikėtis?

– Dydis priklauso nuo žmogaus pajamų. Tai sudaro 62 proc. nuo jo draudžiamųjų pajamų ant popieriaus – tai gali būti darbo užmokestis ar kitos pajamos, kurios įtrauktos į socialinį draudimą. Iš tam tikrų mėnesių skaičiuojamas vidurkis ir pagal jį nustatoma išmoka. Jei žmogaus pajamos didesnės – išmoka bus didesnė, jei mažesnės – atitinkamai mažesnė.

– Ar yra nustatytos kokios nors išmokų lubos ar terminai?

– Ligos išmoka mokama tol, kol žmogus pasveiksta, bet yra ribos – apie 130 nepertraukiamų dienų. Jei žmogus serga ilgiau, gali prireikti Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo – tada sprendžiama, ar žmogus vis dar laikinai nedarbingas, ar jau reikėtų kreiptis dėl negalios ar kitų paramos formų. Dėl ligos išmokų dydžio, taip pat kiekvieną ketvirtį nustatomi minimalūs ir maksimalūs leistini dydžiai ir jie yra susiję su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje.

– Ar skiriasi tvarka žmonėms, kurie slaugo kitus?

– Taip, jiems ligos išmoka šiek tiek didesnė – ne 62 proc., o 65 proc. nuo draudžiamųjų pajamų. Be to, slaugantiems asmenims „Sodra“ ligos išmoką moka jau nuo pirmosios dienos. Tuo tarpu patiems sergantiems už pirmas dvi nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys, o nuo trečiosios dienos – „Sodra“.