Jo duomenimis, spalį per mėnesį eksportas padidėjo 3,5 proc., importas – 7,2 proc.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių (16,9 proc.), geležies ir plieno (36,2 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė padidėjęs žalios naftos (27,9 proc.), geležies ir plieno (52,3 proc.) importas.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 5,2 proc., importas – 6,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,2 proc., be mineralinių produktų – 3,9 proc.

Statistikos departamento duomenimis, spalį per metus eksportas sumažėjo 1,1 proc., importas – 5,5 proc. Sausio–spalio mėnesiais, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas sumažėjo 5,4 proc., importas – 11,4 proc.

Sausį-spalį Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,3 proc.), Latviją (9,4 proc.), Vokietiją (8,2 proc.) ir Lenkiją (6,5 proc.), o importavo iš Lenkijos (13,1 proc.), Vokietijos (12,3 proc.), Rusijos (10,3 proc.), Latvijos (7,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,4 proc.), Švediją (7 proc.), Latviją (7 proc.), Lenkiją (6,9 proc.) ir Nyderlandus (6,5 proc.).

Lietuva šiemet daugiausia eksportavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (15,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (13 proc.) bei paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (9,2 proc.).

Daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (19,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (13,3 proc.), mineralinių produktų (13,3 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota įvairių pramonės dirbinių (12,8 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (11,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,6 proc.), naftos produktų (9,4 proc.).