Palyginti su rugsėju, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Spalį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino truputį geriau nei rugsėjį: 22 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 19 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – atitinkamai 21 ir 20 proc.).

Kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėnesių jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (rugsėjį – atitinkamai 22 ir 10 proc.).

Spalį, palyginti su rugsėju, gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: 25 proc. nurodė, kad padėtis gerės, 29 proc. – kad blogės (rugsėjį – atitinkamai 24 ir 32 proc.).

Spalį, kaip ir rugsėjį, 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (rugsėjį – 17 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, per metus spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Gyventojai šiek tiek blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 2 proc. punktais (nuo 27 iki 25 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 5 proc. punktais (nuo 24 iki 29 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 51 proc. gyventojų, 13 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugsėjį – atitinkamai 52 ir 12 proc.)