Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma ragina ypač objektyviai įvertinti visas priemones, kurios padėtų apsaugoti gyventojus nuo dar didesnio prekių ir paslaugų, ypač energetikos išteklių, kainų šuolio ir dėl infliacijos, ir dėl karo padarinių.  

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad nereikia skubėti ir visų pirma spręsti saugumo klausimus.

„Kol kas dėl kažkokių ypatingai pasikeitusių aplinkybių negauname signalų, kad jau turėtume susizgribti ir iškiltų pavojus, kad vėl gali kokia nors socialinė grupė dėl naujų iššūkių laukiančių būti kaip nukentėję“, – BNS teigė jis.

„Ne kad šiaip tuščiai šaudytume į orą priemones ar milijonus, bet kad tai būtų labai tikslinga – ten, kur atsiranda problema, ją ir koncentruojamės spręsti, nes biudžetinių resursų dar reikės įvairioms situacijoms. Nes situacija nėra stabili. Pabarstymams prabangos nebeturime“, – teigė M. Lingė.

Jis įsitikinęs, kad dabar svarbiau yra saugumas ir pagalba kariaujančiai Ukrainai.

„Pasirūpinimas fiziniu, nacionaliniu, šalies saugumu, padedant apsiginti nuo agresoriaus yra pirminis raktas į visų kitų rūšių saugumo užtikrinimą – ekonominio, socialinio, psichologinio“,  – kalbėjo M. Lingė.

Ne kad šiaip tuščiai šaudytume į orą priemones ar milijonus, bet kad tai būtų labai tikslinga – ten, kur atsiranda problema, ją ir koncentruojamės spręsti, nes biudžetinių resursų dar reikės įvairioms situacijoms. Nes situacija nėra stabili. Pabarstymams prabangos nebeturime.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valstybės pagalba gyventojams turi būti siejama su PVM mažinimu ne tik šildymui, bet ir elektrai, dujoms, būtiniausiems maisto produktams bei akcizų mažinimu ypač brangstančiam kurui.

Pasak jo, tai verčia daryti prieš savaitę pasikeitusi situacija ir Europoje, ir pasaulyje.

„Mūsų valstybės saugumas yra ne tik stipri, šiuolaikiška kariuomenė, moderni ginkluotė ar buvimas NATO nariais, bet ir pilietinė visuomenė, kuri pasiryžusi už tėvynę aukoti ir dvasią ir kūną, kaip giedama Ukrainos himne, tai tokie dalykai susiję ir su socialiniais klausimais ir neturi būti ant žmonių, kurie yra socialiniame užribyje, tokie žmonės yra paveikūs ir nusivylę valstybe. Tiems žmonėms tie keli centai yra svarbūs (...) Gyvenimo lygmuo ir taip sunkus, po pandemijos ir karo baimė, reikia padėti žmonėms, nereikia žiūrėti, apsimoka ar neapsimoka“, –  BNS sakė S. Skvernelis.

Akcizų mažinimas degalams, pasak jo, pristabdytų kitų prekių ir paslaugų kainų kilimą.

Opozicija jau yra registravusi pluoštą pataisų, kuriomis siūlo mažinti arba naikinti PVM maistui, dujoms, elektrai.

Pasak J. Razmos, svarstant galimą paramą, kompensacijas, išlaidas, būtina įvertinti, kiek vienas ar kitas sprendimas atsilieps mokesčių įplaukoms.  

„Dėl karo dalis mūsų verslo patirs sutrikimų, kai kurie verslai tikrai mažiau besumokės mokesčių ir biudžeto vykdymas gali komplikuotis, nors pirmieji mėnesiai buvo nuteikiantys optimistiškai, bet dabar situacija keičiasi. Galima čia prisiūlyti visokių idėjų, kurios mažintų kainas, bet neretai jos bus lydimos mokesčių nesurinkimu“, – BNS kalbėjo J. Razma.

„O dar norime krašto apsaugai pakankamai apčiuopiamas papildomas sumas rasti. Reikia jautriai viską balansuoti ir objektyviai vertinti, negalima mestis į populistines lenktynes“, – pridūrė jis.

Parlamentaro teigimu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas galimas tik įsitikinus, kad dėl to vartotojai pajus realią naudą. 

„Gali būti laikinos PVM lengvatos kažkokioms valstybės reguliuojamoms kainoms, kai būnam tikri, kai tas PVM lengvatos nustatymas atsilieps galutinei kainai vartotojams, šilumos, elektros kainoms“,  – teigė parlamentaras. 

Parlamentaras taip pat apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija nebeturi sutarties su Agrarinės ekonomikos institutu – jis skelbdavo žemės ūkio produktų mažmeninių kainų dedamąsias.

„Reiktų grįžti prie to dalyko. Kai yra viešai skelbiami pokyčiai, tai neformaliai daro tam tikrą spaudimą, ar prekybininkams, ar prekybos tarpininkams, – kai pasakoma, kad užsikėlė kainas ar nepagrįstai, ar neobjektyviai, tai žinant, kad tai bus skelbiama, prevencinis poveikis tam tikras yra“,  – svarstė J. Razma.

Pasak premjerės, institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pateiks pasiūlymus, ar reikalingi piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimai.

„Sprendimai turi būti nutaikyti į konkrečias problemas, kurios gali rastis ateityje. Kol kas teisės aktų projektai nėra rengiami“, – BNS nurodė ministerija.

Pasiūlymus, kaip gyventojams sušvelninti infliacijos padarinius, Seimui jau pateikė ir prezidentas, ir Vyriausybė, ir pavieniai parlamentarai.

Vyriausybė yra pritarusi atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos, o prezidentas siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.