Kaip žinoti, ką statytojas ir pardavėjas privalo padaryti ir ko griebtis, jei dalies pažadų negaunate, aiškino Ellex Valiunas asocijuotasis teisininkas Edvinas Džulis.
– Vandens ir nuotekų tinklai – tik viena iš dalių, ką svarbu pasitikrinti perkant naują būstą ar namą. Ką dar būtina žinoti?
– Visada sakau: pirmiausia padarykime bendrą įsivertinimą. Pasidarykime namų darbus – peržiūrėkime „Facebook“, „Google“ ar kitus atsiliepimus, įvertinkime bendrą vystytojo reputaciją. Tik po to galime pereiti prie techninės būklės, sutartinių įsipareigojimų, baigtumo ir paties turto vertinimo.
Dar vienas labai svarbus dalykas – aiškiai įsivertinti, kokį būstą iš tikrųjų perkate.
Maži vystytojai neretai kūrybiškai pristato tai, ką parduoda: siūlo ūkinius pastatus kaip gyvenamuosius namus, parduoda pastatų dalis ar patalpas su pažadais pakeisti paskirtį, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau tokie pažadai dažnai ir lieka tik pažadais. Todėl būtina būti budriems ir įsivertinti, ar tai tikrai tas turtas, kurio norite, o gal – problemų kupinas objektas, kurio jums iš tiesų nereikia.
– O jeigu statytojas žadėjo atlikti tam tikrus darbus – atidalinti, kažką prijungti ar pristatyti, tačiau atėjo diena X ir niekas nepadaryta? Ką daryti, jei statytojo apskritai nebėra?
– Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Bendra taisyklė tokia: tai yra civiliniai santykiai, todėl reikia kreiptis į teismą ir reikalauti, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti. Tačiau dažnai svarbiau ne tai, ką daryti po to, o suprasti, kad tokia situacija gali nutikti.
Todėl būtina būti pasiruošus jau sutarties sudarymo etape – įvertinti tiek vystytojo, tiek savo įsipareigojimus: ar galėsite kreiptis į teismą, kokios baudos taikomos, ar suteikiamos garantijos. Lietuvoje egzistuoja ir tokie instrumentai kaip laidavimo draudimas, leidžiantis reikalauti atsakomybės už defektus ar neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau tam galioja konkretūs terminai.
Darbas numeris vienas – atidžiai perskaityti sutartis. Jei patys nesuprantame, pasikonsultuokime su profesionalais: teisininkais, brokeriais ar kitais specialistais. Tik atlikę namų darbus galime bandyti ginčą spręsti civiline tvarka.
– Kiek realu, kad tokiose situacijose pavyksta atgauti tai, kas priklauso?
– Kalbant apie mažus vystytojus, praktika dažnai yra tokia: kiekvienam projektui įkuriama atskira maža įmonė. Statistika čia nepalanki – tokių įmonių gali būti šimtai, ir jei nepavyksta įrodyti nesąžiningumo, išsiieškojimas tampa itin sudėtingas. Dažnai tokios įmonės net neturi jokio turto.
Todėl dar kartą pabrėžiu – pasidarykime namų darbus iš anksto ir įsitikinkime, kad vėliau nereikės galvoti, kaip išsiieškoti žalą iš faktiškai „tuščios“ įmonės.
Naujausi komentarai