Pasak jos, infliacijos rodiklius į viršų tempia būtent paslaugų kainų augimas.

„Paslaugų kainų augimas yra didelis, 22 proc. yra nemažas pabrangimas. Tą infliaciją iš esmės ir tempia paslaugos. Tas didėjimas tikrai yra, tik būtų galima pasakyti, kad auga ne pirmos būtinybės prekių kainos“, – žurnalistams antradienį sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, paslaugų brangimą lėmė tai, jog jų kainos šalyje iki euro įvedimo buvo gerokai mažesnės nei Europoje.

„Matyt, tai (kainų augimas – BNS) atėjo iš Europos, nes kainos buvo daug žemesnės, palyginti su Europoje esančiomis paslaugų kainomis, ir buvo terpė augti šioje vietoje“, – mano ji.

Tai reiškia, kad ekonomika vystosi, žmonės daugiau išleidžia paslaugoms, teatrams, kelionėms.

Statistikai skaičiuoja, kad nuo euro įvedimo net 80 proc. pabrango auklių paslaugos, būsto nuoma – 46 proc., būsto priežiūra ir remontas – 45 proc., kinas, teatras ir koncertai – 44 proc.

„Bet žmonės eina ir matome, kad dar daugiau eina į koncertus, į filmus“, – svarstė J. Petrauskienė.

Kita vertus, pasak jos, Lietuvoje žmonės maistui išleidžia vis mažesnę dalį savo pajamų –apie 20 proc. Anksčiau ši dalis buvo keliais procentiniais punktais didesnė.

„Jeigu pasižiūrėtume visą krepšelį, galėtume pastebėti tendenciją, kad per penkerius metus sumažėjo išlaidos maistui, o padidėjo išlaidos paslaugoms“, – sakė J. Petrauskienė.

„Tai reiškia, kad ekonomika vystosi, žmonės daugiau išleidžia paslaugoms, teatrams, kelionėms“, – pažymi Statistikos departamento vadovė.

Nuo euro įvedimo 2015-aisiais iki dabar infliacija Lietuvoje buvo 10 proc.

Maisto prekės per šį laiką pabrango 6 proc., labiausiai – sezoninės daržovės. Didelės įtakos infliacijai turėjo 25 proc. brangęs alkoholis.