Kaip penktadienį pranešė STT, platformoje „egzistuoja atsakomybės, kontrolės, viešumo ir finansavimo rizikos, o kai kurios mokymų programos gali būti sukurtos siekiant nepagrįstai įsisavinti skiriamas lėšas“.

„Nustatytos rizikos ne tik gali skatinti neskaidrią konkurenciją tarp mokymų teikėjų, bet ir turėti neigiamos įtakos mokymų dalyvių atrankai bei mokymų kokybei“, – teigiama tarnybos pranešime.

BNS rašė, kad „Kursuok“ įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) ir Nacionaline švietimo agentūra.

Šioms organizacijoms įgaliojimus administruoti „Kursuok“ platformą, kaip nurodoma STT analizėje, yra suteikęs ir funkcijas paskirstęs švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Pasak STT, analizė parodė, kad LAMA BPO įgaliojimai valdyti pagrindinę informacinę sistemą galimai suteikti nepagrįstai. Asociacijai netaikomi privačių interesų ar korupcijos prevencijos reikalavimai – STT vertinimu, tai gali kelti korupcines rizikas.

Tarnyba taip pat pažymėjo, kad „Kursuok“ valdytojų kompetencijos persipynusios.

Anot STT, nepakankamai viešinama informacija apie lėšų skyrimą „Kursuok“ administravimui ar jų naudojimą, platformoje nėra nustatyta aiški mokymo programų atrankos, prioretizavimo ar kainų tikrinimo sistema, o šiuo metu veikiantis „momentinis“ finansavimo rezervavimo modelis nesuteikia visiems teikėjams vienodų galimybių.

Be to, kaip nurodė tarnyba, 2025-ųjų finansavimo pradžioje platformoje fiksuoti techniniai trikdžiai, dėl kurių prieiga prie finansavimo galėjo būti suteikta tik daliai teikėjų ar dalyvių, turėjusių papildomos informacijos.

STT pažymėjo, kad mokymų kokybės priežiūros sistema šiuo metu nepakankama ir yra tobulintina siekiant užtikrinti mokymų kokybę bei lėšų panaudojimo efektyvumą.

„Tokie trūkumai gali skatinti neskaidrią konkurenciją tarp mokymų teikėjų, „lenktynes“ dėl finansavimo, neformalių susitarimų paiešką, kelia piktnaudžiavimo ir sukčiavimo rizikas, o taip pat gali padaryti reputacinę žalą valstybei naudojant ES paramą“, – konstatavo STT.

Tarnyba siūlo peržiūrėti „Kursuok“ platformos administravimo modelį, tobulinti valstybės finansuojamų mokymų prioritetinių mokymo sričių sąrašą atsižvelgiant į realius valstybės ekonominius ir socialinius poreikius, tobulinti mokymų programų atrankos tvarką.

Taip pat siūloma nustatyti finansuojamų mokymų programų kainą apibrėžiančius mechanizmus bei tobulinti finansavimo paskelbimo ir mokymų rezervavimo modelį.

STT analizę gavusios institucijos per tris mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė ar numato atsižvelgti į tarnybos pastabas ir pasiūlymus.

Kaip BNS paaiškino ESFA, iš esmės STT pastabas turi komentuoti „Kursuok“ administravimo sistemą sukūrusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vis tik ESFA veiklos ekspertas Andrius Bečys agentūros pirmadienį išplatintame pranešime nurodė, kad STT rekomendacijos yra svarbios siekiant tobulinti „Kursuok“ platformą ir į jas bus atsižvelgta kiekvienos institucijos kompetencijų ribose.

„Kalbant apie ESFA, (...) dalis rekomendacijų susijusios su įvairios, skaidrumui užtikrinti skirtos statistikos pateikimu interneto svetainėje „Kursuok.lt“ ir patogesne jos prieiga visuomenei, pradedant informacija apie populiariausius mokymų teikėjus, mokymus, jų kokybės stebėsenos ataskaitas, baigiant lėšų rezervavimo ataskaitomis“, – sakė A. Bečys.

„Taip pat rekomenduojama tobulinti svetainės informacinę struktūrą, įtraukiant Korupcijos prevencijos, Asmens duomenų apsaugos, Teisinės administracinės informacijos ir kitas skiltis“, – pažymėjo ESFA ekspertas.

BNS rašė, kad „Kursuok“ yra pernai sausį pradėjusi veikti nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma, kurioje žmonės gali rinktis mokymus ir jiems kas penkerius metus gauti iki 500 eurų finansavimą.

Platformoje registruotis gali dirbantys ir aukštąjį arba profesinį išsilavinimą turintys asmenys nuo 18 iki 65 metų.

STT duomenimis, iki šių metų kovo pabaigos „Kursuok“ užsiregistravo per 29 tūkst. mokymų dalyvių, buvo pasirašyta virš 18,5 tūkst. sutarčių ir išduota 15,5 tūkst. baigimo pažymėjimų. 2024-ųjų pabaigoje platforma siūlė per 200 mokymo programų.

Kaip skelbia STT, platformai iki 2030 metų planuojama skirti virš 53 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), kitų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų.