Skolinasi vis daugiau

Pasak Valstybinio studijų fondo (VSF) vyriausiojo ryšių su visuomene specialisto Gedimino Duboniko, galima teigti, kad studentai pasitiki valstybės garantiniais įsipareigojimais, o valstybės remiamų paskolų suma pastaruosius metus po truputį nuosekliai augo. Pavyzdžiui, 2013 m. studentų pasirašytų valstybės remiamų paskolų sutarčių suma siekė 9,668 mln. eurų, 2014 m. – 10,26 mln. eurų, 2015 m. – 10,571 mln. eurų, 2016 m. – 11,356 mln. eurų. 2017 m. studentai su valstybės garantija pasiskolino truputį mažiau nei 2016 m. – 11,278 mln. eurų.

Šių metų pavasario semestrą studentai pasirašė 1 475 valstybės remiamų paskolų sutartis, kurių suma 1,416 mln. eurų. Rudens semestrais valstybės remiamų paskolų skaičius gerokai išauga – 2017 m. rudenį buvo pasirašyta valstybės remiamų paskolų sutarčių už 9,8 mln. eurų. G.Duboniko teigimu, taip yra todėl, kad rudens semestrą studentai, neturintys lėšų sumokėti už studijas, dažnai skolinasi iš karto abiem (rudens ir pavasario) semestrams.

"Studentai, 2017 m. rudenį pasirašę valstybės remiamų paskolų sutartis metinei studijų kainai sumokėti, 2018 m. pavasario semestrą šios rūšies paskolų gauti negalėjo. Tokie studentai, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki liepos 1 d. pateikę prašymą bankui, turi atsiimti antrąją rudenį gautos metinės paskolos studijų kainai sumokėti dalį", – sakė G.Dubonikas.

"Studentams teikiamų paskolų su valstybės garantija apimtys kasmet nuosekliai auga. Pirmaisiais šios studentų finansavimo sistemos metais (2009 m.) bendra tokių paskolų studentams suma siekė 6,5 mln. eurų, o 2017 m. ši suma sudarė 11 mln. eurų, – pastebėjo "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. – Remiantis "Swedbank" duomenimis, 2017 m. vidutinė paskolos suma studijoms sudarė 1 800 eurų, gyvenimo išlaidoms 1 600 eurų ir dalinėms studijoms užsienyje 1 900 eurų."

Su daugiausia finansinių iššūkių studentai susiduria pirmaisiais studijų metais, kai pradeda gyventi atskirai nuo tėvų.

Skola drausmina

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pripažino, kad nors ir paskolos prašymas daugeliui studentų kelia įvairių baimių ir dvejonių, tačiau gauta paskola taip pat verčia studentus labiau pasitempti mokantis.

"Studentai nori įgyvendinti tam tikrus savo tikslus arba tiesiog elementariai išpildyti savo svajonę baigti vieną ar kitą specialybę ir ateityje dirbti su tuo susijusį darbą, todėl skolinimosi optimizmas būtent ir yra grįstas tuo pagrindu. Natūralu, kad dvejonių dėl grąžinimo kyla visiems ir čia galima kalbėti apie bet kokias paskolas. Vis dėlto paskolos studijoms ar pragyvenimui studijų metu iš dalies labiau įpareigoja pačius studentus labiau stengtis dėl savo studijų rezultatų, dėl to ateityje jie gali tikėtis studijų kainos kompensavimo arba perėjimo į valstybės finansuojamas vietas", – teigė LSS prezidentas.

E.Sarkanas sutiko, kad pasitaiko tokių atvejų, kai studentai praranda galimybę studijuoti norimą dalyką, nes neturi pinigų sumokėti už studijas, o imti paskolą ir įsipareigoti bankams tiesiog bijo.

"Prie to prisideda ir tai, kad paskolų grąžinimo sistema mūsų šalyje tikrai nėra pati patraukliausia, kadangi studentai pradėti grąžinti paskolas turi praėjus vieniems metams po studijų baigimo, o studentai nėra iki galo įsitvirtinę darbo rinkoje. Jų pajamos dažnai yra mažesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis, todėl tokie įsipareigojimai tikrai apsunkina situaciją. Šią problemą būtent ir galėtų spręsti panašus modelis kaip Didžiojoje Britanijoje, kai paskolos grąžinimas yra susietas su absolvento pajamų dydžiu – kol jo pajamos nepasieks nustatytos ribos, tol jis paskolos neturės pradėti grąžinti", – svarstė E.Sarkanas.

Finansiškai neraštingi

Pasak LSS prezidento, su finansiniu raštingumu tikrai yra problemų, tačiau tokių problemų turi ne tik studentai, tačiau ir kitų socialinių grupių asmenys, todėl studentai nėra išskirtiniai.

"Su daugiausia finansinių iššūkių studentai susiduria pirmaisiais studijų metais, kai pradeda gyventi atskirai nuo tėvų. Kadangi finansinio raštingumo mokyklose dar nėra arba jis yra menkas, tai studentai patys natūraliai per patirtis išmoksta rūpintis ir valdyti savo finansus", – mano E.Sarkanas.

Pasak S.Abraškevičiaus, įvairūs Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimai rodo, kad finansiniam išsilavinimui mūsų šalyje iki šiol nėra skiriama pakankamai dėmesio. Naujausias "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) mūsų šalies studentų daugiausia finansinių žinių jaučiasi pasisėmę iš savarankiško gyvenimo. Penktadalis studijuojančiųjų pripažino, kad, pradėję gyventi savarankiškai, nesijautė tam tinkamai finansiškai pasiruošę.

"Jaunimo finansinio raštingumo stoką patvirtina ir 2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vykdomas Tarptautinis penkiolikamečių tyrimas PISA, parodęs, kad Lietuvos penkiolikamečiai dalijasi vienuoliktą dvyliktą pozicijas iš penkiolikos tyrime dalyvavusių šalių. Mūsų šalies jaunuolių rezultatai labai atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio", – pripažino "Swedbank" atstovas.

"Jeigu jau mokyklose būtų skiriama daugiau dėmesio finansiniam raštingumui, tai ir tapus studentais būtų paprasčiau. Vis dėlto turime suprasti, kad finansinis raštingumas yra gana kompleksinis dalykas ir dažnai jis pirmiausia ateina iš šeimos. Jeigu šeimoje finansai nėra valdomi racionaliai, tai ta bloga patirtis persiduoda ir ateityje. Kai kalbame apie finansinio raštingumo būtinybę, tai jo būtinybė turi būti ne tik moksleiviams, bet ir šeimoms", – pridūrė E.Sarkanas.

Ragina įsivertinti

Pasak G.Duboniko, pastebima, kad dėl paramos kreipiasi pačių įvairiausių studijų programų atstovai. Pavyzdžiui, 2017 m. su studentais pasirašyta 7 161 valstybės remiamos paskolos sutartis, tarp jų yra ir humanitarų, ir socialinių, ir biomedicinos, ir kitų krypčių atstovų.

Vis dėlto sudėtingiausia apsispręsti dėl paskolos būna tų krypčių studentams, kurių profesijų atstovai baigę mokslus neuždirba didelių atlyginimų, todėl paskolos grąžinimas yra atidedamas iki kol praeis vieni metai po studijų baigimo. Taip siekiama, kad studentas jau turėtų darbą ir galėtų vykdyti savo studijų paskolos įsipareigojimus. Ir nors sprendimą, ar įtraukti studentą į paskolų gavėjų sąrašą, priima valstybinis studijų fondas, tačiau bankai taip pat turi galimybę nesuteikti paskolos.

"Žvelgiant iš banko perspektyvos, dažniausios priežastys nesudaryti sutarties yra šios: esamų ar ankstesnių įsipareigojimų netinkamas vykdymas, bloga kredito istorija, vėlavimai susimokėti už komunalines ar telefono operatoriaus ryšio paslaugas taip pat gali turėti įtakos", – teigė S.Abraškevičius.

VSF rekomenduoja prieš prašant valstybės remiamos paskolos pasidomėti savo kredito istorija (ją galima pasitikrinti tinklalapyje www.manocreditinfo.lt). Pasitaiko atvejų, kada studentas, nuėjęs į banką pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutarties sužino, kad pinigų negaus, nes turėjo pradelstų mokėjimų (už išperkamosios nuomos paslaugas, telefono, interneto ryšį ar panašiai). Todėl studentams rekomenduojama neužmiršti domėtis savo skolomis ir atsakingai vertinti finansines galimybes.

"Kartu norisi pakviesti studentus prieš imant valstybės remiamą paskolą įvertinti, ar šios paskolos reikia. Tai labai svarbu, nes paskola, net ir su valstybės garantija, nėra dovana – ją reikės grąžinti", – pridūrė G.Dubonikas.