Pasigedo Lietuvos jūrininkų

Dalis žmonių Lietuvoje pastebi, kad ši nepriklausomybė yra iš dalies tarsi butaforinė. Mat Klaipėdos uoste nuolat stovintis laivas yra su Singapūro vėliava. Jame dirba Kroatijos, Latvijos, kitų šalių jūrininkai.

Kodėl taip yra? Apie tai buvo diskutuota Lietuvos jūrų kapitonų asociacijoje.

„Ar ne laikas būtų pradėti spręsti klausimą dėl mūsų jūrininkų siuntimo į „Independence“ laivą. Dabar jo įgulas formuoja Kroatijos, Latvijos kriuingo kompanijos, bet ne Lietuvos“, - pastebėjo Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jo teigimu, Lietuvoje yra nemažai jūrininkų, kurie dirba dujų tanklaiviuose ir turi patirties. J.Liepuoniaus teigimu, ir valstybės prestižas reikalautų, kad Klaipėdos uoste nuolat stovinčiame „Independence“ laive dirbtų Lietuvos specialistai.

Patirties valdyti dujų ir naftos tanklaivius turintis jūrų kapitonas klaipėdietis Dmitrijus Sokolovas pastebėjo, kad, nors dujiniuose laivuose yra daug reikalavimų, Lietuva galėtų suformuoti „Independence“ įgulą iš savų specialistų. Jis nemažai pažįstantis laivavedžių ir jūrininkų iš Lietuvos, kurie dirba dujovežiuose įvairiose pasaulio kompanijose.

Šiuo metu yra mažiausiai penki jūrų kapitonai, Lietuvos piliečiai, galintys be papildomo pasirengimo dirbti „Independence“ laive.

Bijo prarasti kvalifikaciją

Jūrų kapitonas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytojas Ričardas Zažeckis mano, kad kol „Independence“ valdo Norvegijos kompanija „Hoegh“ niekas negali pasakyti jai, kad samdytų jūrininkus iš Lietuvos.

„Pas mus yra daug Lietuvos piliečių, kurie turi darbo dujovežiuose patirties. Tačiau kyla klausimas, ar jie norėtų dirbti tame laive? Ten darbas yra blogiau apmokamas nei dujovežiuose, sąlygos ne pačios geriausios. Du kartus buvau tame laive, kalbėjausi su kapitonais ir žinau situaciją“, - aiškino R.Zažeckis.

Jo teigimu, prieš pradedant dirbti „Independence“ laive kapitonui ir padėjėjams reikia lankyti specialius kursus, kurie kainuoja 7000 eurų. „Independence“ laive, anot R.Zažeckio, daugiausiai dirba kroatai.

Kapitonai ir jo padėjėjai „Independence“ nuolat keičiasi – laivas stovi vietoje ir jūrininkai bijo prarasti navigacinę kvalifikaciją. Dėl to, kad laive nėra skaičiuojamas plaukiojimo cenzas, į jį atlikti praktiką nenoriai eina ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Jame praktiką yra atlikę trys studentai.

„Po 5-6 metų baigsis „Independence“ nuomos iš „Hoegh“ sutartis. Jei tą laivą perims Lietuva, tam reikia ruoštis. Lietuva turėtų formuotis savus specialistus, kurie dirbtų „Independence“, - svarstė R.Zažeckis.

Kapitonams kilo klausimų

Būtingės naftos terminalo vienas iš pamainos kapitonų Mindaugas Sausaitis mano, kad studentai ir jauni jūrininkai iš Lietuvos turėtų veržtis dirbti į „Independence“ laivą.

„Kai ateini į pasaulinio lygio kompaniją, kokia yra „Hoegh“ tave gali pastebėti – pakviesti dirbti į kitus laivus. Kodėl dabar norvegai samdo kroatus? Todėl, kad jie yra pigesni. Samdyti Lietuvos piliečius būtų palankiau, nes nereikėtų mokėti už jų keliones“, - svarstė M.Sausaitis.

Jūrų kapitonų teigimu, jei kurioje nors šalyje yra didelė, pasaulinio lygio kompanija, jos atstovai paprastai eina į derybas. Pavyzdys yra Afrikos šalys, kur dujų verslovėse dirba iki 70 proc. vietinių.

Kodėl statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą nebuvo aptartos ir sudarytos palankios sąlygos laive „Independence“ įsidarbinti jūrininkams iš Lietuvos?

Jūrų kapitonams taip pat užkliuvo, kodėl laivas, kuris yra Lietuvos nepriklausomybės simbolis, registruotas Singapūre ir stovi su šios šalies vėliava?  

Galbūt viena iš priežasčių ir yra ta, kad ES nepriklausančios Norvegijos kompanijos laivui esant su trečiosios šalies vėliava, jame neprivaloma formuoti įgulą iš Lietuvos ir kitų ES šalių piliečių?

Dėl iškilusių klausimų Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nariai ketina kreiptis į suskystintųjų gamtinių dujų operatorių ir įvairias Lietuvos valdžios institucijas. Baiminamasi, kad atėjus laikui perimti „Independence“ iš norvegų, Lietuva tam nebus pasirengusi.