Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių – tiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste.

Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys.

Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais. Čia 2012 m. pastatytų būstų skaičius siekė 1,9 tūkst. ir sudarė 36,5 proc. visų naujos statybos butų šalyje.

„Sostinėje veikia daug valstybinių organizacijų, įmonių ir užsienio korporacijų atstovybių, sukoncentruota daugiau nei pusė šalies universitetų. Dėl to ji nuolat pritraukia naujų gyventojų, o dalis jų kasmet nusprendžia įsigyti nuosavą būstą“, – teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Vilnius išsiskiria ir pagal išduodamų būsto paskolų skaičių. Banko duomenimis, šiuo metu 44 proc. visų naujai išduodamų būsto paskolų skiriama didžiausiame šalies mieste. Esą dažniausiai būstui skolinasi 35 metų amžiaus, paprastai jau sukūrę šeimą, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas gyventojai. Teigiama, kad jie pasirašo būsto paskolos sutartis 20-22 metų laikotarpiui, jie dažniausiai renkasi 65 kv. metrų butus arba 170 kv. metrų gyvenamuosius namus.

Vilioja ir kiti miestai

Praėjusiais metais augo atvykėlių skaičius ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Iš viso 2012-aisiais į miestus atvyko 38 tūkst. naujų gyventojų arba penktadaliu (19,4 proc.) daugiau nei 2011-aisiais. Šiek tiek ūgtelėjo ir atvirkštinė migracija: persikėlusių į kaimiškas vietoves skaičius didėjo 8,2 proc. iki 22 tūkstančių.

Antras populiariausias naujakurių miestas po Vilniaus buvo Kaunas: jame pernai apsigyveno 4,3 tūkst. naujakurių. Į Klaipėdą atvyko 2,4 tūkst. naujų gyventojų.

„Lyginant su gyvenančiaisiais kituose šalies miestuose, kauniečiai ir klaipėdiečiai tikrai aktyviai perka gyvenamąjį būstą. Banko duomenimis, jei Vilniaus gyventojai šiuo metu sudaro beveik pusę visų naujų būsto paskolų sutarčių, 17 proc. tokių sutarčių sudaro Kauno, o 16 proc. – Klaipėdos gyventojai. Vidinės migracijos kryptys atspindi, kad trys didieji šalies miestai suteikia daugiausia mokslo, darbo ir karjeros galimybių“, – pastebi pašnekovė.

Naujų būstų Vilniuje padvigubėjo

Statistikos departamento duomenimis, lyginant su 2011 metais, 2012-aisiais baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų skaičius Vilniuje išaugo 123 procentais, tai yra, nuo 855 iki 1905. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose naujų būstų skaičius mažėja: 2012 metais naujai baigtų statyti būstų skaičius Kaune sumažėjo 38 proc., o Klaipėdoje – 36,5 procentais.

Esą daugiau nei pusė imančiųjų būsto paskolą pernai skolinosi buto įsigijimui. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo nuosavo namo pirkimas – šio tipo sutartys sudarė beveik penktadalį visų būsto paskolų sutarčių. Namo statybai skirtos paskolos 2012 m. sudarė 6 proc. visų naujų būsto paskolų.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje baigtas statyti 5221 gyvenamasis būstas. Iš viso 2012 m. šalyje baigti statyti 3198 nauji gyvenamieji pastatai: 51 daugiabutis ir 3146 nuosavi gyvenamieji namai ar kotedžai.