„Swedbank“ įspėja, kad prisitaikydami prie bankinių paslaugų pokyčių, sukčiai griebiasi naujų apgaulės būdų. Paskelbus informaciją apie 2016 m. balandį įsigaliosiančius naujus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, sukčiai šįkart nusitaikė į saugumo kodų korteles naudojančius gyventojus.

„Nuo metų pradžios jau užfiksavome ne vieną sukčių bandymą išgauti prisijungimo prie interneto banko kodus prisidengiant tuo, jog pavasarį įsigalios griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems mokėjimams. Banko darbuotojais prisistatę sukčiai telefonu gyventojus įspėja apie tariamą grėsmę elektroninių mokėjimų saugumui ir gavę prieigą prie interneto banko žada pašalinti visus nesklandumus. Įspėjame gyventojus neapsigauti, nes banko darbuotojai tokios informacijos telefonu niekada neprašo“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.

Vieno iš paskutinių tokio sukčiavimo atveju, jaunai merginai paskambinę sukčiai prisistatė banko darbuotojais ir pasakojo apie būsimus saugumo pokyčius bei būtinybę atlikti pakeitimus merginos e. banko paskyroje. Pokalbiui įpusėjus, mergina buvo sujungta su tariamu „saugumo specialistu“, kuriam ji atskleidė savo asmeninius el. bankininkystės duomenis. Supratusi, jog greičiausiai tai buvo sukčiai, mergina kreipėsi į banką, tačiau žalos visgi išvengti nepavyko.

Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto M. Montvilo, saugumo kodų kortelių naudotojams svarbu žinoti kelis dalykus. „Visų pirma ‒ kortelės galės būti naudojamos ir toliau, tačiau kai kurias operacijas reikės patvirtinti SMS žinute gautu kodu. Kitas svarbus aspektas ‒ mobilaus telefono numerį, kuriuo bus siunčiami saugumo kodai, gyventojai kviečiami registruoti savarankiškai ir banko darbuotojai dėl to telefonu niekada neskambina. Jei sulaukėte skambučio su pasiūlymu pagelbėti kodų kortelių saugumo klausimais, tikėtina, jog bendraujate su sukčiais“, ‒ pabrėžia „Swedbank“ saugumo ekspertas.

Labai svarbu yra žinoti tai, jog telefono numerį registruoti galima prisijungus prie savo interneto banko paskyros, atvykus į banko padalinį arba paskambinus į banką tel. 1884. Nei registruoti telefono numerio kitose interneto svetainėse, nei siųsti numerio ar kitų asmeninių duomenų el. paštu, bankas niekada neprašo.

Pasak M. Montvilo, sukčiai kruopščiai atlieka visus reikalingus namų darbus. „Jie renka informaciją tam tikromis temomis, analizuoja bankų veiksmus. Remdamiesi realiais įvykiais ir šalies institucijų priimtais nutarimais, sukčiai pasirenka taktiką, kaip įbauginti gyventojus dėl jų pinigų saugumo ir taip išgauti jų asmeninius duomenis“, – sukčių triukus vardija „Swedbank“ atstovas.

Vis dėlto, pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto, lemiamą vaidmenį šiose situacijose atlieka ir žmonių patiklumas. Sulaukus įtartino skambučio, jis pataria nedelsiant nutraukti pokalbį, o atskleidus savo prisijungimo duomenis ‒ nedelsiant informuoti savo banką ir policiją.

Naujieji kodų kortelių saugumo reikalavimai Lietuvoje įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Pervedant mažesnes nei 30 eurų sumas „Swedbank“ klientams pakaks kodo iš kodų kortelės, kaip ir iki šiol. Tačiau pervedimus, kurių suma viršija 30 eurų, kai kuriais atvejais reikės patvirtinti papildomu saugumo kodu, gautu SMS žinute. Papildomo kodo taip pat reikės tvarkant periodinius mokėjimus ir e. sąskaitas bei keičiant asmeninius duomenis interneto banke.