„Iš viso sulaukėme beveik 30 tiek valstybinių, tiek kitų suinteresuotų institucijų, asociacijų bei fizinių asmenų pasiūlymų, kurie šiuo metu visapusiškai vertinami rengiant patikslintą įstatymo projektą svarstymui Vyriausybėje“, – rašoma Eltai atsiųstame ministerijos komentare.

Ministerija tikisi, kad Ministrų kabineto parengtas projektas parlamentą galėtų pasiekti jau artėjančioje sesijoje.

„Numatoma, kad patobulintas projektas Seimą galėtų pasiekti rudens sesijoje“, – teigiama atsakyme.

Finansų ministerija akcentuoja, kad turint omenyje didelį neapibrėžtumą ir dinamišką ekonominę situaciją, numatyta, jog priėmus siūlomus nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną. Jas automatiškai suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), taip užtikrinant gyventojams patogų mokėjimą.

ELTA primena, kad pagal Finansų ministerijos siūlymą, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Tuo metu Lietuvos bankas (LB) siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0–10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.

Pritaikius LB siūlomą modelį, šios finansų institucijos vadovo Gedimino Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.