Nuo algos iki algos – vis daugiau tautiečių priversti gyventi tokiu rimtu ir laužyti galvas, kaip sutaupyti. Būdų nėra daug. Vienas jų – vesti namų buhalteriją ir skaičiuoti kiekvieną išleidžiamą centą.

Proga mokytis taupyti

Šiemet, pirmą kartą nuo šio amžiaus pradžios, šalyje mažėja atlyginimai. Dauguma gyventojų tai jau pajuto savo kailiu. Akivaizdu, kad kol Lietuvos ekonomika neatgaus pusiausvyros, taupyti teks visiems: ir valdžiai, ir gyventojams.

Taigi klausimas, kur dingsta pinigai, – vis aktualesnis. Ekspertai įsitikinę, kad krizės metais taupyti gali išmokti net ir didžiausi išlaidūnai, tereikia tik noro, kantrybės ir šiek tiek laiko. Vienas dažniausių patarimų – atidžiai fiksuoti išlaidas ir išsiaiškinti, kur išleidžiama daugiausia pinigų. Nemažai namų buhalteriją vedančių šeimų jau po pirmo mėnesio pamato, kurias išlaidas galima gerokai sumažinti, o kurių išvis atsisakyti.

Suskaičiuoja iki centų

Vienoje valstybės įstaigoje buhaltere dirbanti Elvyra Rudzevičienė išlaidas kruopščiai skaičiuoja jau daugiau kaip dešimt metų. "Tai visiškai nesusiję su mano profesija, – šypsojosi moteris. – Tokią idėją pasiūlė mano dukra. Mudvi gyvendamos kartu vis nusistebėdavome, kur sugebame išleisti pinigus. Vieną kartą nusprendėme įsitikinti pačios ir užvedėme namų buhalterijos knygą."

Šioje knygoje, tiksliau – storame sąsiuvinyje, nuo 1997 m. kovo įrašomos visos, net ir smulkiausios išlaidos. Jos fiksuojamos pagal prekių grupes: pieno, mėsos, duonos produktai, vaisiai ir daržovės, aliejus, kiaušiniai ir cukrus. Atskiromis eilutėmis buhalterijos knygoje įrašyti saldumynai, kava, arbata ir prieskoniai. Be to, kas mėnesį fiksuojami transportui, kosmetikos priemonėms išleidžiami pinigai, žinoma, mokesčiai už būstą.

Žaidimas tapo įpročiu

Mama ir dukra įsitikino, kad daugiausia pinigų žiemos mėnesiais skiria maistui ir komunaliniams mokesčiams. Tam vidutiniškai tenka apie 20–40 proc. visų išlaidų. Apie 10–15 proc. pajamų tenka išleisti avalynei ir drabužiams, 8–9 proc. – transportui, panašią dalį – kosmetikos ir higienos priemonėms.

E.Rudzevičienė pripažino, kad pirmus mėnesius pildyti knygą nebuvo lengva: "Kartais pamiršdavau įrašyti išlaidas, neatsimindavau, kiek tiksliai išleidau parduotuvėje. Iš pradžių tai atrodė kaip žaidimas, o vėliau tapo įpročiu. Dabar visada paimu kasos čekius, o mėnesio pabaigoje susiskaičiuoju, kiek išleidau maistui, drabužiams ar kelionei."

Pašnekovė net neabejojo, kad išlaidų fiksavimas šiek tiek drausmina. "Mieste važinėju viešuoju transportu, turiu įsigijusi mėnesinį bilietą. Tačiau kartais pasitaiko dienų, kai jaučiuosi pavargusi, norisi greičiau namo, tai sėdu į mikroautobusą. Taip vieną mėnesį suskaičiavau, kad tokioms kelionėms išleidau kone antra tiek, kiek ir mėnesiniam bilietui. Tada ir pagalvojau, ar tikrai reikia taip išlaidauti?" – pasakojo moteris.

Labiausiai namų buhalterijos knyga pravertė per Rusijos krizę, kai teko atidžiai skaičiuoti, kad tik nepritrūktų pinigų iki algos. "Nemėgstu skolintis. Visada stengdavausi, kad iki atlyginimo liktų bent keliasdešimt litų. Kai žinai, kokios būtiniausios išlaidos, tiek sutaupyti nesunku", – beveik dešimtmečio senumo įvykius prisiminė E.Rudzevičienė.

Internete – patogiau

Šiuo metu moteris gyvena viena ir pripažįsta galinti nesunkiai susitaupyti. Tačiau savo išlaidas ji ir toliau kruopščiai fiksuoja. "Toks įprotis turi ir daugiau pranašumų. Šią žiemą juodu ant balto galėjau įsitikinti, kad rekonstravus namą kelis kartus atpigo centrinis šildymas. Be to, žinau, kurioje parduotuvėje pardavėjos atidavė per mažai grąžos. Šia išlaidas įrašau į eilutę, pavadintą "labdara", – nusijuokė pašnekovė, visada žinanti, kiek turi pinigų savo piniginėje.

Dabar ji išlaidas jau rašo nebe į sąsiuvinį, o kompiuteryje. Elektroninėmis sistemomis linkę naudotis daugiau jaunesnių gyventojų.

"Viena tų programų pradėjau naudotis maždaug prieš pusmetį, kai darbdavys sumažino atlyginimą. Buvau gerokai nustebęs – jei ne čekiai, nebūčiau patikėjęs, kad išgeriu tiek alaus ir perku visokių niekučių", – atviravo vienoje informacinių technologijų įmonių dirbantis Karolis Nedzinskas.

Apskaitos programų pasirinkimas internete iš tiesų nemažas. Užtenka turėti kompiuterį ir internetą. Paieškos sistema, surinkus raktažodžius "namų buhalteris", pateiks daugybę nuorodų. Visų jų veikimo principas labai panašus. Suvedamos mėnesio pajamos ir išlaidos. Šios dažniausiai skirstomos į atskiras kategorijas kaip maistas, namai, automobilis, pramogos ir pan. Be to, internete kiekviena programa gana smulkiai aprašyta.

Dar vienas specialių apskaitos programų pranašumas tas, kad jose viskas jau susisteminta. Lieka suvesti duomenis iš pirkimo čekių.

Skaičiuoja ir specialistai

"Namų buhalterija leidžia sekti pinigų srautus, padeda stebėti atskiras išlaidų sritis ir valdyti finansinius įsipareigojimus. Vesdami namų buhalteriją galime pamatyti, kur yra vadinamosios juodosios finansų skylės. O valdydami savo lėšas galime sušvelninti įvairias rizikas, pavyzdžiui, atlyginimo sumažėjimą, nedarbingumą, atleidimą iš darbo ir pan.", – dienraščiui sakė banko "Swedbank" asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

Ji prasitarė ir pati gana kruopščiai skaičiuojanti savo pajamas ir išlaidas. Bankininkė namų buhalterijai naudojanti "Microsoft Excel" programą. Tačiau priemonės, anot jos, nėra svarbus dalykas. Norint pradėti taupyti, svarbiausia – tikslas ir tvirtas pasiryžimas tai daryti.

"Taupymas tikrai neprasideda įsigijus naują programinę įrangą. Galima naudoti tiek jau turimas programas, tokias kaip "Excel", sąsiuvinį ar interneto tinklalapį. Nesvarbu, kuo naudosimės: sąsiuviniu, ar profesionalia apskaitos programa, pradėti reikia nuo finansinių dokumentų surinkimo", – tikino O.Čičkauskaitė.

Ekspertė patarė taip grupuoti išlaidas: įsipareigojimai (paskolos, draudimas, komunaliniai mokesčiai, nuoma ir t. t.), išlaidos namams, drabužiai, maistas, pramogos, automobilis.

Atideda kas mėnesį

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė namų buhalterijos neveda. Jos teigimu, taupyti galima ir kitais būdais.

"Namų buhalterija vieniems yra labai svarbus dalykas, kiti to nedaro. Bet tai nereiškia, kad šie nemoka tvarkytis su pinigais. Šie žmonės tiesiog randa kitų būdų taupyti. Namų buhalterija turi pranašumų. Pagrindinis – visada žinai, kiek, kur ir kam išleidi ir kiek dar gali išleisti. Tačiau tam reikia laiko, kurio dažnai pritrūksta", – sakė J.Varanauskienė.

Bankininkės teigimu, namų buhalterijos žmonės dažniausiai griebiasi, kai jų gyvenime kas nors pasikeičia, pavyzdžiui, sumažėja pajamos. Tačiau tai toli gražu nėra būtina sąlyga pradėti taupyti.

"Tą sumą, kurią norime sutaupyti, pajamų gavimo dieną galima atidėti – pervesti į indėlį ar draudimą, o vėliau jau suktis su tuo, kas lieka. Tai neblogas būdas prisiversti tapyti. Manau, šis būdas net efektyvesnis, nes dažnai būna, kad žmonės surašo savo išlaidas ir ties tuo sustoja, nes viskas atrodo labai svarbu ir nėra ko atsisakyti", – aiškino šeimos finansų ekspertė.

Pati banko ekspertė tikino savo išlaidas peržiūrinti maždaug kartą per sezoną. "Išlaidas peržiūriu periodiškai, kai prasideda ar baigiasi šildymo sezonas, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą ir pan. Kitaip sakant, peržiūriu finansus, kai pasikeičia išlaidų balansas. Jei pasirodo, kad kažkam išleidžiu per daug, kitą mėnesį į tą sritį labiau kreipiu dėmesį, bandau šiek tiek save pristabdyti", – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Iš E.Rudzevičienės buhalterinės knygos, išlaidos (litais)

Lietuviškos namų buhalterijos sistemos

"Namų buhalteris 2000". Paprasta, nemokama programa. Galima atsisiųsti adresu: http://rem-blog.net/namu-buhalteris/.

"Butas", Galima atsisiųsti adresu http://butas.e-fabrikas.lt/, tačiau už priedus, reikalingus, kad normaliai veiktų, reikia mokėti 50 litų. Trūksta lietuviško raidyno.

www.balansas.lt. Nemokama interneto programa. Nieko nereikia siųstis nei diegti. Užtenka prisiregistruoti.

www.kurdingopinigai.lt. Nemokama interneto programa. Nuolat atnaujinama, galima įvesti duomenis internetu ir telefonu.

www.manoislaidos.lt. Nemokama interneto programa. Tinklalapyje taip pat pateikiama patarimų, kaip planuoti išlaidas ir taupyti.

www.seimosbiudzetas.lt. Nemokama interneto programa.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

Šaltinis: Statistikos departamentas