Dar pernai šimtais milijonų vertintus projektus statybininkai dabar sutinka statyti keliskart pigiau. Džiugu. Tačiau ar šioje beatodairiškoje kovoje dėl valstybės užsakymų nenukentės statybų kokybė?

Įtartinos statybų kainos

Be darbo jau kurį laiką sėdintys statybininkai kovodami dėl valstybinių užsakymų stengiasi iki pačių žemumų numušti kainą. Tačiau ekspertai prasitaria, kad statybų įmonės žarsto oficialius pažadus kai kuriuos objektus pastatyti pigiau, nei kainuotų vien tik geros medžiagos. Ar tik nepasipils Lietuvoje pastatų, tiltų ir ligoninių griūtys? Tokia padėtimi susirūpinusi Lietuvos vartotojų asociacija viešu laišku neseniai kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

"Nekilnojamojo turto kainos pastaruosius metus pūtėsi dėl augančių statybos paslaugų kainų ir tinkamų žemės sklypų trūkumo. Deja, Aplinkos ministerija laiku nepadarė reikiamų sprendimų ir būstų kainų burbulas galų gale sprogo sužeisdamas daugelį vartotojų, turinčių būsto paskolas. Dabar statybos darbų kainos mažėja. Atrodo, reiktų džiaugtis, bet ryškėja nauja nerimą kelianti tendencija – dirbtinis kainų mažinimas dalyvaujant valstybės vykdomuose viešųjų pirkimų konkursuose", – rašoma laiške.

Anot asociacijos prezidento Stanislovo Juodvalkio, į organizaciją jau pradėjo kreiptis susirūpinę gyventojai. Žmonės baiminasi, kad toks atmestinas statybininkų požiūris gali privesti prie tragedijos.

"Valstybė konkursuose pagrindiniu laimėjimo kriterijumi dažniausiai laiko mažiausią kainą. Tai nėra blogai, bet statybos darbų ir paslaugų kainos neturi mažėti apeinant saugumo reikalavimus ar naudojant prastesnes medžiagas", – piktinosi S.Juodvalkis.

Tačiau būtent tokia tendencija pastebima Lietuvoje. Ypač ji išryškėjo pastaruoju metu, kai šalies ūkis beveik sustojo ir statybininkams pasidarė visai striuka. Valstybiniai užsakymai jiems – gelbėjimosi šiaudas. Mat laimėjusios viešą konkursą bendrovės pagaliau gauna darbo, kartu – ir galimybę išgyventi. Kai kurios ant bankroto slenksčio atsidūrusios įmonės esą nesibodi pasiūlymuose rašyti net ir neįtikimiausių skaičių. Tiesa, vėliau jos tikisi sąmatą "ištempti" iki reikiamo dydžio.

Pigi ligoninė

Vienas daugiausia nerimo vartotojų teisių gynėjams keliančių projektų – naujas Santariškių klinikų korpusas. Jį už 53,5 mln. litų ketina pastatyti koncernui "MG Baltic" priklausanti statybų bendrovė "Mitnija" ir Vilniaus statybų įmonė "Veikmė".

Valstybinį konkursą laimėjusios bendrovės naują klinikų korpusą žada pastatyti perpus pigiau, nei buvo numatę Turto banko specialistai (108 mln. litų). Juolab kad prieš metus projektuotojų apskaičiuota preliminari akušerijos ir chirurgijos korpuso kaina buvo dar didesnė – 200 mln. litų. Ar gali statybos vos per metus atpigti keturiskart – nuo 200 mln. iki 54 mln. litų? Ekspertai įtaria, kad siūlyti nepagrįstai mažas kainas bendroves verčia bankroto šmėkla.

Lietuvos vartotojų asociacija nerimauja, kad bet kokiu atveju laimėti konkursus siekiančios įmonės gali naudoti prastas medžiagas. Dėl to esą ir statybų kainos tokios mažos. Asociacijos nuomonei pritaria ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Robertas Dargis. "Konkursuose pateikiamos nerealios kainos. Visos dar veikiančios statybų bendrovės dalyvauja dešimtyse viešų konkursų. Kai kurios įmonės siūlo objektus statyti labai pigiai. Tačiau reikėtų įvertinti visus veiksnius. Retas kuris dabar galvoja apie kokybę ir garantijas, dabar pagrindinis uždavinys daugeliui – išgyventi", – dienraščiui teigė R.Dargis.

Statybos pinga

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas įsitikinęs, kad kainos mažėja dėl itin sunkios padėties rinkoje. Esą sustojus statyboms viskas pradėjo pigti. Tačiau jis neatmetė, kad kai kurios bendrovės, norėdamos žūtbūt laimėti konkursą, nusprendžia naudoti pigesnes, ne tokias kokybiškas statybos medžiagas.

"Santariškių klinikos – ne vienintelis objektas, kurio statybų kaina smarkiai sumažėjo. Pažiūrėkit, kas darosi rinkoje, – žmonės neišgyvena. Vien pirmą šių metų ketvirtį statybų apimtis šalyje krito 40 proc., bankrutavo dešimtys bendrovių. Gali būti, kad kai kurios įmonės iš nevilties imasi įvairių gudrybių. Tačiau veikiausiai jos jau parengusios sprendimus. Gal verslininkai atleido pusę darbuotojų ir dėl to gali dirbti pigiau? Gal jų sandėliuose guli jau pagamintos konstrukcijos?" – svarstė kainų griūties priežastis LSA vadovas.

Tačiau A.Šeštakauskas neskuba statybų bendrovių kaltinti dempingu: "Į Santariškių projektą aš nesigilinau. Jeigu jie ten viską objektyviai suskaičiavo – šaunuoliai. Aišku, kyla klausimas, kokias medžiagas jie naudos? Jei prasčiausias – labai blogai. Deja, tai valstybės užsakymuose pasitaiko, nes taikoma ydinga praktika atsižvelgti tik į mažiausią pasiūlytą kainą. Kita vertus, jei konkursas buvo atliktas pagal visus įstatymus, užsakovai (Turto bankas – red. past.) viską įvertino ir sutiko su statybininkų pasiūlymu – puiku, vadinasi, viskas gerai."

Jis nesutiko ir su teiginiu, kad anksčiau statybininkai esą buvo užkėlę kainas, o dabar jos grįžta į normalų lygį.

"Ką reiškia "užkėlę"? Kai perkate kiaušinius prieš Velykas, pardavėjai būna kainas užkėlę ar ne? – pyktelėjo LSA vadovas. – Statybininkai parduoda savo paslaugas už tokią kainą, kokią sutinka mokėti užsakovai. Jei žmonės perka, tai kam parduoti pigiau? Jei neperka – kainos mažėja."

Be to, pastaraisiais metais sparčiai kilo darbuotojų atlyginimai, brango metalas, kitos medžiagos ir gaminiai. Kai šie pradėjo pigti, o atlyginimai mažėti, paslaugų kainas nuleido ir statybininkai.

Darbuotojams moka mažiau

Viešą konkursą statyti akušerijos ir chirurgijos korpusą Santariškių klinikose laimėjusios bendrovės "Mitnija" vadovas Antanas Gureckas taip pat tikino, kad darbų kaina sumažėjo tik atpigus medžiagoms ir darbo jėgai.

"Prastesnių medžiagų tikrai nenaudosime, priežiūros institucijos mums to neleistų. Yra nustatyta, kokias medžiagas turime naudoti, viskas turi būti sertifikuota. Medžiagos dabar kainuoja pigiau nei prieš metus", – sakė A.Gureckas.

Kita konkursą laimėjusi bendrovė "Veikmė" pareiškė šio objekto statybų nekomentuosianti.

Tiesa, pasigirsta kalbų, kad statybininkai pagaliau užmiršo 100 ar 200 proc. pelną ir nusileido ant žemės. Pavyzdžiui, minėto klinikų korpuso statybos konkurse ne tik "Mitnija" pasiūlė mažą kainą. Ne daug didesnės buvo ir kitų bendrovių. "Merko statyba" pasiūlė 54,6 mln. litų kainą, "YIT Kausta" – 57,2 mln. litų, Telšių "Vėtrūna" – 58,5 mln. litų, "Skala" – 59,4 mln. litų, Panevėžio statybos trestas – 64,6 mln. litų, Alytaus "Skirnuva" – 88,8 mln. litų.

Rietenos dėl arenos

Ilgą laiką strigo ir Kauno sporto arenos Nemuno saloje statybos. Rangos konkursą laimėjo Telšių įmonė "Vėtrūna". Statybos jau vyksta, tačiau pralaimėjusios bendrovės iki šiol tikina, kad nugalėjusios įmonės pasiūlyta kaina nereali. Ji esą turėtų būti bent 10 mln. litų didesnė.

Kauno savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija pernai liepą sudarė preliminarią Kauno arenos rangos konkurso nugalėtojų eilę. Už mažiausią sumą – beveik 170 mln. litų – projektą įgyvendinti pasiryžo "Vėtrūna".

9 mln. litų brangesnį pasiūlymą pateikė "Mitnija", o trečias liko Panevėžio statybos trestas, pasiūlęs 196,5 mln. litų. Didžiausią kainą nurodė "YIT Kausta" – 203,5 mln. litų.

"Mitnijos" vadovai įsitikinę, kad konkursas vyko nesąžiningai, ir laimėjusi įmonė pateikė pasiūlymą nesilaikydama numatytų sąlygų. Dėl to bendrovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pastaroji perdavė skundą Viešųjų pirkimų tarnybai. Tačiau ši sutarties tarp Kauno savivaldybės ir "Vėtrūnos" pasirašymo nestabdė. Statybų bendrovė aiškino mažą kainą galinti pasiūlyti dėl pigios įrangos, kurią "Vėtrūnos" partneriai suteikia su didžiulėmis nuolaidomis.

Viešųjų pirkimų tarnyba šiurkščių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės valdininkų atliktose procedūrose nerado, nenustatyta ir "Vėtrūnos" pateikto siūlymo neatitikčių konkurso sąlygoms.

Apžiojo per daug

Panaši kainų kritimo tendencija po truputį ryškėja ir kitose sferose. Tiesa, ne visos istorijos baigėsi laimingai. 2007 m. pabaigoje Klaipėdoje registruota bendrovė "Cityco" pasirašė apie 16 mln. vertės sutartį diegti inžinerines sistemas "Senukų" prekybos centro Logistikos terminale "MD Logistic". Tarp šių sistemų buvo numatyta įrengti gesinimo (AGGS) ir gaisro signalizacijos (GS) sistemas. Bendrovei "Cityco" užduotis suprojektuoti ir įrengti logistikos terminalo sistemas buvo patikėta po konkurso, kuriame ji konkurentus nurungė pateikusi ypač mažą projekto įgyvendinimo sąmatą – artimiausių konkurentų pasiūlymas buvo apie 19 mln. litų didesnis.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad mažiausiomis sąnaudomis projektą įgyvendinti pasisiūliusi bendrovė neturėjo kompetencijos diegti AGGS ir GS sistemas. Įgyvendinant projektą jį reikėjo gerokai koreguoti – beveik pusę sistemos teko visiškai perdaryti. Dėl to Logistikos terminalo atidarymas vėlavo pusmetį.

Užsakovo priskaičiuotos didelės baudos ir delspinigiai sužlugdė įmonę. Šių metų sausį Klaipėdos apygardos teismas iškėlė "Cityco" bankroto bylą.

Kainas užaugina vėliau

Statybininkus kaltinti sukčiavimu neskuba ir statybos darbų kainų (sąmatų) skaičiavimu užsiimančios bendrovės "Sistela" generalinis direktorius Albinas Vaitkevičius. Jis sutiko atskleisti kelis viešuosiuose pirkimuose statybininkų naudojamus triukus.

"Aš žinau atvejų, kai bendrovių pasiūlymai užsakovams, dažniausiai valstybei, nuo sąmatos skiriasi kone du kartus, bet negaliu pasakyti, kad jie – nerealūs. Matote, sąmatose numatoma preliminari kaina, be jokių nuolaidų, skaičiuojant vidutinį statybininkų atlyginimą ir darbų atlikimo laiką. Iš tikrųjų yra taip, kad rimtoms statybų bendrovėms gamintojai duoda nemažas nuolaidas medžiagoms. Be to, ir statybininkų atlyginimai dabar yra gerokai mažesni nei apskaičiuotas jų vidurkis. Taip pat labai svarbus yra darbų organizavimas. Gal statybininkai mato, kad galės atlikti darbą greičiau, nei numatyta sąmatoje. Taigi viskas atsieis pigiau, – aiškino A.Vaitkevičius.

Tačiau jei statybininkų pasiūlymas yra 50 ar daugiau proc. mažesnis nei sąmata – tai, kaip pripažįsta pašnekovas, nelabai realu. Įmonė į pasiūlymą veikiausiai nėra įtraukusi tam tikrų išlaidų, pavyzdžiui, medžiagų transportavimo kainų.

"Tikėtina, kad statybininkai vėliau pareikš, kad reikia mokėti papildomai", – pridūrė A.Vaitkevičius.

Vieša paslaptis

Apie statybų įmonių pastangas mažinti valstybinių užsakymų darbų sąmatas kalbamės su atestuotu statybų ekspertu Kęstučiu Berteška.

– Ar jums žinoma tokių atvejų, kai bendrovės norėdamos laimėti viešojo pirkimo konkursus dirbtinai mažina darbų kainas?

– Dirbtinis kainų numušimas – seniai žinomas triukas. Tiek dempingas, tiek karteliniai susitarimai vykdant viešąjį pirkimą egzistuoja. Tačiau įrodymų neturiu, statistikos, net ir neoficialios, nevedu. Iš tiesų tai sudėtinga situacija, savotiška vieša paslaptis. Kai statybų sektoriuje vyksta kas nors neskaidraus, apie tai visi kalba, bet įrodymų niekas neturi, nebent patys užsakovai ir rangovai.

– Lietuvos vartotojų asociacija baiminasi, kad siūlydamos savo paslaugas už ypač mažas kainas, statybų bendrovės gali naudoti prastesnes medžiagas, o tai – keli žingsniai iki tragedijos. Ar tokie nuogąstavimai pagrįsti?

– Nemanau, kad sporto arenų ar ligoninių statybai būtų leista naudoti prastas medžiagas. Tokių statinių projektuose būna numatytos medžiagos, kurias galima naudoti. Jos visos turi turėti atitinkamus kokybės sertifikatus. Konkretūs gamintojai nėra numatyti, tad galima ieškoti pigesnių medžiagų, bet įvairių bendrovių kainos skiriasi vos 10–12 proc.

Jei statybininkai nesilaikys projekte surašytų nurodymų, jų laukia didžiulės baudos. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai statiniai patikrinami tik pasibaigus statybai, kai jau neįmanoma nieko pakeisti. Taigi kyla klausimas, kodėl valdininkai kartais užsimerkia ir leidžia naudoti prastesnes medžiagas?

– Kaip siūlytumėte spręsti šias problemas?

– Vaistų nuo korupcijos nėra, bet galima griežtai prižiūrėti konkursų eigą. Problema ne ta, kad bendrovės ieško landų ir bando įvairiais būdais laimėti konkursus. Kur kas blogiau, kad niekas tų viešų konkursų nekontroliuoja. Oficialiai tai daro Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau ji retai gilinasi į atskirus atvejus. Be to, ten dirbantys žmones yra biurokratai, o ne specialistai, ir patys negali įvertinti, kiek kainuos kokios nors sporto arenos ar daugiabučio statybos, kiek – pačios medžiagos ir t. t. Juk kai einate pirkti kostiumo, su jumis veikiausiai eina žmona ar draugė. Tas pats ir su valstybės tarnautojais, perkančiais statybų paslaugas. Jie turėtų pasitelkti šiuos reikalus išmanančius asmenis.

Ši problema gana gerai išspręsta kai kuriose ES šalyse. Ten yra samdomi viešojo pirkimo ekspertai – tam tikros srities specialistai, kurie suskaičiuoja, kiek konkrečiai gali kainuoti tam tikras objektas ir, jei kaina būna įtartinai didelė ar maža, pretendentas atmetamas. Be to, yra tikrinamos ir paslaugas perkančios organizacijos.

Gediminas Kazlauskas, aplinkos ministras

Dirbtinio kainų mažinimo ir apskritai neskaidraus viešojo pirkimo problema iš tikrųjų egzistuoja ir Aplinkos ministerijai yra žinoma.

Kaina, be abejonės, yra svarbu, tačiau dar svarbiau žmonių saugumas, objekto kokybė ir ilgaamžiškumas. Gera kokybė už minimalią kainą yra neįmanoma – tai faktas. Maža kaina reiškia pigias medžiagas, nekokybišką darbą ir pan. Apskritai už tokių pasiūlymų gali slypėti daug negerų dalykų: sukčiavimas, medžiagų vežimas  nemokant muito, mokesčių nemokėjimas, darbuotojų išnaudojimas ir t. t.

Be to, būna ir kitokių atvejų: mažiausią kainą pasiūliusios ir konkursą laimėjusios bendrovės vykdomi darbai sustoja projektą vos įpusėjus. Bendrovė skundžiasi, kad nebeturi pinigų, ir prašo papildomų lėšų. Tuomet susiduriama su dilema – skirti ar ne? Juk objektą, kad ir kaip būtų, reikia pabaigti.

Šiuo metu Ūkio ministerija kaip tik svarsto Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pasiūlymų teikiame ir mes. Siūlome, kad projektai būtų vertinami ne tik pagal kainą, tačiau ir pagal ekonominį efektyvumą. Be to, galima būtų įvesti dar vieną sąlygą – skaičiuoti projekto atsiperkamumą pagal eksploataciją. Nes kartais objekto statyba gali būti kiek brangesnė, tačiau jis atsiperka per eksploataciją.

Tiesa, aklai atmetinėti mažiausios darbų kainos pasiūlymus vargu ar būtų teisinga. Vienas galimų variantų – užfiksuoti visų konkurse dalyvaujančių įmonių siūlomas kainas ir išvesti jų vidurkį. O tuomet automatiškai atmesti pasiūlymus, kurių kaina yra 30 proc. mažesnė nei šis vidurkis. Nes tikrai kyla įtarimų dėl dirbtinio jos sumažinimo.

Dar viena galimybė – iškart atmesti didžiausią ir mažiausią kainą pasiūliusių konkurso dalyvių paraiškas ir rinktis iš likusių. Taigi pasiūlymų yra įvairių, galbūt atsiras ir naujų, geresnių, į kuriuos tikrai atsižvelgsime.

Pastatų griūtys Lietuvoje ir pasaulyje

Žemės drebėjimas Italijoje

2009 m. balandžio 6 d. per Italijos centrinį Abrucų regioną sukrėtusį žemės drebėjimą L'Akvilos mieste sugriuvo ligoninė ir daug kitų pastatų. Po nelaimės miesto prokuroras Alfredo Rossini pareiškė turintis įrodymų, kad ligoninė sugriuvo dėl prastų medžiagų. Prokuroras atskleidė turintis parlamento ataskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į San Salvatorės ir kitų šalies ligoninių konstrukcijos planų "iracionalumą ir senumą" bei į "prastą statybinių medžiagų kokybę".

Griūtis atskleidė, kad ir visa rajono infrastruktūra išvystyta labai prastai. Mirčių skaičius po minėto žemės drebėjimo pasiekė 200. Italams kilo klausimas, kodėl ir modernūs pastatai, ne tik senosios bažnyčios ir akmeniniai namai, subyrėjo į gabalus. Daugeliui kilo įtarimas, kad ligoninė, kaip ir daugelis kitų Italijos pastatų, buvo pastatyta nesilaikant antiseisminių statybos nuostatų. Ekspertai peikė statybų įmones už prastos kokybės cemento ir neadekvatų geležinių strypų naudojimą, pabrėždami, kad dešimtims tūkstančių rūmų, mokyklų ir ligoninių gresia pavojus.

Prekybos centras Vilniuje

Šių metų kovo 16 d. sugriuvo sostinės Šeškinės mikrorajone esantis prekybos centras. Tik per laimingą atsitiktinumą niekas nenukentėjo. Nelaimė įvyko dėl pastato kolonose panaudotų netinkamų medžiagų. Jos skilinėjo, tačiau maždaug prieš 2 savaitės iki griūties Šeškinės prekybos centro pastatą tikrinusi specialistų komisija pripažino jį nekeliančiu jokio pavojaus. Tik sugriuvus daliai pastato paaiškėjo, kad sumūrytos atramos nebuvo sutvirtintos armatūra.

Parodų rūmai Lenkijoje

2006 m. sausio 28 d. Lenkijos pietuose esančiame Chožuvo mieste sugriuvo Katovicų parodų rūmai. Beveik prieš 20 metų statyto 150 m ilgio pastato stogas neatlaikė sniego svorio. Po nuolaužomis žuvo 65 parodos lankytojai, dar per 140 žmonių buvo sužalota.

Ši nelaimė ypač netikėta, nes pastatas gana naujas – 1990 m. statybos. Ekspertai nustatė, kad stogas įgriuvo dėl susikaupusio sniego, jo sluoksnis galėjo siekti pusę metro. Neatmesta galimybė, kad nelaimę lėmė ir temperatūrų skirtumas: lauke tuo metu buvo 17 laipsnių šalčio, o viduje – gana karšta.

"Karigės" gamykla Kaune

2005 m. kovo 21 d. Kauno įmonės "Karigė" gamykloje žuvo trys darbuotojai, dar trys buvo sužaloti, vienas dingo be žinios. Per nelaimę įgriuvo 4 aukštų pastato stogas ir perdengimai, ceche kilo gaisras.

Po nelaimės nustatyta, kad pastato konstrukcijos turėjo nemažai trūkumų. Valstybinė darbo inspekcija, išnagrinėjusi tragedijos "Karigėje" priežastis, nustatė kad perdangų konstrukcijos nebuvo tinkamai įtvirtintos laikančiosiose mūro sienose. Be to, išorinės sienos aukščio ir storio santykis neatitiko statybos normų reikalavimų. Antstatą laikančios plieninės sijos buvo nepritvirtintos prie denginio konstrukcijos. Kolonos buvo pagamintos nekokybiškuose mediniuose klojiniuose. Suirusių pirmo aukšto kolonų betonas buvo nekokybiškai sutankintas, su kalkių ir nesurištojo smėlio priemaišomis. Išilginė kolonų armatūra buvo įleista nepakankamai giliai į betoną. Kolonos buvo sumontuotos nevertikaliai.

Tragedija Maskvoje

2004 m. vasario 14 d. Maskvoje įgriuvus vandens pramogų parko "Transvalis" kupolui, žuvo 28 žmonės, 142 parko lankytojai patyrė įvairių sužalojimų. Stogas įgriuvo dėl statybos ir eksploatavimo klaidų, kurios padarytos projektuotojams siekiant sutaupyti kuo daugiau lėšų. Jei būtų pasirinktas brangesnis variantas ir stogas būtų buvęs aliumininis, jis būtų atlaikęs apkrovą. Tačiau stogui buvo parinkta pigesnė ir mažesnę apkrovą atlaikanti medžiaga – gelžbetonis.

Ledo rūmai Vilniuje

2002 m. sausį Vilniuje įgriuvo statomų ledo rūmų stogo konstrukcijos. Laimė, aukų pavyko išvengti. Stogo konstrukcijos neatlaikė sniego svorio, į pastato vidų įgriuvo apie 2 tūkst. kv. m stogo.

Bažnyčia Elektrėnuose

1997 m. spalį, siaučiant uraganiniam vėjui, nugriuvo du Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės, bažnyčios frontono dekoratyviniai bokštai. Specialistai nustatė, kad nelaimę, atnešusią per 76 tūkst. litų nuostolių, lėmė ištisa virtinė klaidų: bažnyčia pradėta statyti iki galo neužbaigus projekto, neįvertinus sudėtingų konstrukcijų apkrovos, neturint visos projekto dokumentacijos, būta ir statybininkų broko.