"Labai nesmagu dėl tų problemų, kurias turėjote apie 2007-2010 metus. Mano vertinimu, dalis Švedijos bankų tikrai iš dalies buvo atsakingi dėl tos betvarkės. Tačiau vertinant visumą, imant 30 metų laikotarpį, visos trys šalys tikrai gavo naudos iš to, kad turėjo Švedijos bankus čia", - interviu portalui teigė Švedijos centrinio banko vadovas.

Pasak jo, Švedija turi problemų pasiekiant savo infliacijos tikslus, bet yra pakeliui link šio tikslo kada nors 2019 metais. "Infliacija svyruos tarp 1,5 ir 2 proc., ir tai yra gana gerai. Tad makroekonominis paveikslas yra gražus. Bet drauge jau keletą metų mes tinkamai nevaldėme savo nekilnojamojo turto rinkos. Todėl namų ūkių skolos kyla vis aukštyn. O būsto kainos taip pat auga ir auga. Ir tai nėra tvaru, auga rizikos tiek finansų sektoriui, tiek ir ekonomikai kaip visumai. Taigi, reikalai atrodo gerai, išskyrus nekilnojamojo turto rinką", - teigė S.Ingvesas.

Jei Švediją sukrėstų ekonominiai neramumai, S.Ingvesas sako, kad tai galėtų paveikti Lietuvos skolinimo rinką: "Netiesiogiai - taip, jeigu tektų susidurti su rimtomis problemomis. Mat tai gerokai apkartintų gyvenimą mūsų bankams. Tam tikra dalimi tai galėtų paveikti skolinimo sąlygas".