Artėjant didžiosioms metų šventėms padaugėja apgaulingų e. laiškų, pasiūlymų ir pranešimų apie tariamas siuntas.
„Šventinis laikotarpis sukčiams yra pats darbingiausias. Perkame, skubame, laukiame siuntinių, o tai reiškia, kad dažniau spaudžiame visokias nuorodas, mažiau tikriname informaciją ir lengviau pasimetame tarp gausybės pasiūlymų. Tuo pasinaudodami sukčiai kuria labai įtikinamas apgaulių schemas“, – sako M. Kutkaitis.
Apsimeta siuntų tarnybomis
Šventiniu laikotarpiu daugėja apgaulingų pranešimų iš tariamų siuntų tarnybų. Gyventojai informuojami apie neva sustabdytą siuntą ir būtinybę sumokėti papildomai ar pateikti asmeninius duomenis. Tokie pranešimai neretai būna sukuriami taip tikroviškai, kad vartotojai nė nesusimąsto susidūrę su sukčiais.
„Apgavikai pareikalaus sumokėti nedidelį mokestį – du ar tris eurus. Tačiau paspaudę jų atsiųstą nuorodą būsite nukreipti į netikrą svetainę, kurioje sukčiai pareikalaus jūsų kortelės duomenų. Tai ir yra tikrasis tokių žinučių tikslas“, – aiškina M. Kutkaitis.
Vilioja ir prie paštomatų
Sukčiai aktyviai naudojasi ir socialiniais tinklais – kuria fiktyvias e. parduotuves, rengia melagingus konkursus, siunčia netikrų pasiūlymų žinutes. Dažniausiai žada dideles nuolaidas ar pirkinius, kuriuos „reikia rezervuoti dabar“. Anot eksperto, sukčiai geba labai tiksliai nukopijuoti žinomų prekių ženklų vizualinį stilių, todėl žmogui kartais sunku įtarti, kad pasiūlymas yra netikras.
Sumokėjus kortele, nuo jos nuskaitomi pinigai, o paštomato dėžutėje laukia tik beverčiai daiktai.
„Sukčiai jau pasitelkia apgavystes ir fizinėse vietose. Gyventojai informuojami, kad reikia atvykti prie paštomato ir sumokėti už siuntą, kurios jie niekada nebuvo užsakę. Sumokėjus kortele, nuo jos nuskaitomi pinigai, o paštomato dėžutėje laukia tik beverčiai daiktai“, – sako M. Kutkaitis.
Pavojingas metas
Tyrimo duomenys rodo, kad 18 proc. gyventojų šventiniu laikotarpiu apie galimą sukčiavimą nė nesusimąsto, o 6 proc. apskritai nežino, kaip vertinti gaunamus pranešimus. Pasak eksperto, tai kuria palankias sąlygas sukčiams klestėti.
„Artėjant šventėms norime dovanoti ir dalintis, tačiau kartu ieškome kaip sutaupyti. Dėl to radę itin gerą pasiūlymą retai susimąstome, ar jis tikras. Nepadeda ir tai, kad sukčiavimą pastebėti dabar darosi vis sunkiau net įgudusiai akiai, be to, kartais esame linkę manyti, kad sukčiams į rankas pakliūsime ne mes, o kas nors kitas. Vis dėlto, nuo neapdairumo ir skubėjimo neapsaugotas nei vienas“, – pastebi M. Kutkaitis.
Netikėti pranešimai
Ekspertas primena, kad jokios siuntų tarnybos ar pardavėjai niekada neprašo atlikti mokėjimų spontaniškai, per neaiškias nuorodas ar be oficialaus patvirtinimo. Dėl to bet koks skubinimas ar prašymas pateikti asmeninius duomenis turėtų būti rimtas signalas sustoti ir patikrinti informaciją.
„Siuntų bendrovės niekada neprašo pateikti kortelės duomenų SMS žinutėse. Jei gaunate informaciją apie sustabdytą siuntą, ją reikėtų patikrinti oficialiame kurjerio puslapyje. Lygiai taip pat svarbu nesidalinti savo kortelės duomenimis – bankai neprašo įvesti PIN, CVV ar panašių duomenų jokiuose pranešimuose ar išoriniuose puslapiuose“, – sako M. Kutkaitis.
Svarbu ir tai, kad mokėjimus atliktumėte tik oficialiose platformose, priduria jis. Visiškai nauji socialinių tinklų profiliai, neįprastai geri pasiūlymai ar prašymai apmokėti neoficialiais būdais turėtų kelti įtarimą.
„Atsargumo dėlei verta įsijungti mokėjimų pranešimus telefone ir reguliariai tikrinti sąskaitos išrašus. Pastebėję bet kokią neįprastą veiklą nedelsdami susisiekite su banku ir informuokite apie galimą sukčiavimą. Ramybė ir atsargumas – geriausia dovana sau ir artimiesiems“, – apibendrina M. Kutkaitis.
Naujausi komentarai