Sausį bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 procento.

„Turime pripažinti, kad buvo galima tikėtis ir stagnacijos Lietuvos ekonomikos, nes yra daug šoko šaltinių, bet viena iš priežasčių, kuri leis šiemet matyti BVP augimą, yra tai, kad Vyriausybės priimtas 2,2 mlrd. eurų planas amortizuoja daugelį neigiamų pasekmių“, – prognozių pristatyme sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tai, tikėtina, padės išvengti ir recesijos, ir stagnacijos“, – pridūrė jis.

2023 metais tikimasi 2,5 proc. BVP augimo – 0,8 proc. punkto mažiau, nei prognozuota iki karo Ukrainoje pradžios.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Lietuva praras ne tik Rusijos, Baltarusijos, iš dalies ir Ukrainos eksporto rinkas, be to, pastaruosius kelis mėnesius neeksportuojama ir į Kiniją. Tačiau prekių eksporto praradimus visose Rytų rinkose iš dalies kompensuos vis dar auganti paklausa ES ir JAV.

Be to, darbuotojų trūkumo problemą iš dalies padės spręsti iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai.

„Yra tokia situacija, kur mes jiems padedame pabėgti nuo karo, bet jie padeda mums užimdami darbo vietas ir sprendžia darbuotojų trūkumo problemą. Prognozuojame, kad apie 15 tūkst. ukrainiečių įsidarbins Lietuvoje, daugiausia maitinimo, apgyvendinimo sektoriuose“, – sakė N. Mačiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai krito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tačiau gyventojai vis dar planuoja išleisti daugiau pinigų stambiems pirkiniams, neblėsta susidomėjimas būsto įsigijimu.

Vakarams pasekmės ribotos, Rusijai – liūdnesnės

Kaip pastebi N. Mačiulis, pagrindinė neigiama, tačiau trumpalaikė pasekmė Vakarų pasaulio ekonomikai – brangesni energetiniai ištekliai bei kai kurios žaliavos. Tačiau ekonominės pasekmės pačiai Rusijai bus gerokai liūdnesnės – jos BVP šiemet, tikėtina, susitrauks 14 proc.

„Didžiausia neigiama įtaka, aišku, Ukrainai, kuri puolama ir niokojama, bet ir pati Rusija, mūsų vertinimu, nubloškia savo ekonomiką į 2006 metus“, – sakė ekonomistas.

„Kodėl tai nėra labai didelė įtaka bendrai pasaulio ekonomikai? Rusijos BVP nesiekia 2 proc. pasaulio BVP. Šiemet tas lygis dar labiau sumažės į žemiausią lygį per tris dešimtmečius. Rusijos gyventojai tą labai gerai jaučia, nežinau, ar supranta to priežastis, bet realus vartojimas gyventojų nebeauga nuo 2014 metų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Anot jo, demonstruojamas Rusijos rublio stiprėjimas yra dirbtinis, kadangi gyventojų ir įmonių galimybės pirkti Vakarų valstybių valiutas ir prekes yra ribotos ir tokios, greičiausiai, išliks ilgą laiką.

„Swedbank“ sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę iki 2,6 proc., panašaus augimo tikimasi ir kitais metais. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika augs lėčiausiai tarp didžiųjų euro zonos šalių, ir ją slopins ne tik didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos, bet ir vis dar šlubuojanti automobilių pramonė.

Palūkanų normos didės

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad perkaistančią JAV ekonomiką Centrinis bankas vėsins sparčiai keliamomis palūkanomis. Skaičiuojama, kad po metų jos turėtų siekti 2,75 proc. ir tai būtų aukščiausias palūkanų normų lygis nuo 2008 metų.

N. Mačiulio teigimu, nedarbo lygis JAV toliau mažėja, atlyginimų augimas įsibėgėjo, darbuotojų trūkumo problema išlieka opi, o infliacija pakilo į aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius. Dalis šios infliacijos yra susijusi su vėluojančiu Centrinio banko sprendimu normalizuoti pinigų politiką.

„JAV centrinis bankas turi sudėtingą uždavinį – prislopinti infliaciją nesustabdant ekonomikos augimo, kas iš esmės beveik neįmanoma ir tai labai subtilu dabar vėsinti infliaciją tik šiek tiek prislopinant ekonomikos augimą, nesukuriant stagnacijos ir recesijos. Ar pavyks tai padaryti, matysime per artimiausią pusmetį, bet yra reali rizika, kad tas dabar itin spartus JAV ekonomikos augimas gali prislopti dėka kylančios pinigų kainos“, – sakė ekonomistas.

Europos Centrinis Bankas taip pat pasiruošęs kelti bazines palūkanų normas, tačiau prognozuojama, kad jis jas pakels tik du kartus, iki nulio ir ten sustos.

Pasak N. Mačiulio, pagrindinė infliacijos euro zonoje priežastis yra energetinė krizė – daug brangesnės dujos ir elektra. Atlyginimų augimui išliekant vangiam, infliacijos spiralės rizika irgi išlieka maža.

Anot jo, šiuo metu ateities sandoriai rodo, kad Euribor norma teigiamą lygį turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, o kitų metų viduryje jau turėtų viršyti 1 procentą. Vis tik šių metų pabaigoje euro zonos infliacija ir ekonomikos augimas turėtų priblėsti, todėl priežasčių kelti palūkanų normas aukščiau nulio greičiausiai nebeliks, sako N. Mačiulis.