Pasak „Swedbank“, šių metų šalies BVP augimo prognozė didinama iki 3 proc., o kitiems metams prognozuojamas augimo paspartėjimas iki 4,9 proc.

Apžvelgdamas tai, kaip Lietuvai per metus pavyko dorotis su COVID-19 pandemija, N. Mačiulis pažymėjo, kad nors Lietuvai pavyko išvengti didesnių neigiamų ekonominių pasekmių, šalis pirmavo savo neigiamais humanitariniais rodikliais.

„Lietuva buvo tarp mažiausiai nukentėjusių, iš dalies dėl to, kad mažiausiai buvo priklausoma nuo atvykstamojo turizmo, iš dalies dėl to, kad pritaikė gana efektyvią fiskalinę politiką, taip pat turėjo gana konkurencingą pramonės sektorių, kuris nelabai nukentėjo pandemijos metu arba tik labai trumpam buvo sumažėjusi gamyba.

Kuo negali pasigirti Lietuva, tai praėjusių metų pabaigoje labai išaugusiomis perviršinėmis mirtimis, pagal šį rodiklį buvo viena tarp pirmųjų ES. Neigiamų ekonominių pasekmių buvo labai mažai, tačiau humanitarinių neigiamų pasekmių pernai nepavyko išvengti nepradėjus laiku valdyti ir stabdyti antrosios pandemijos bangos“, – pristatydamas „Swedbank“ ekonomikos prognozių apžvalgą teigė jis.

Kuo negali pasigirti Lietuva, tai praėjusių metų pabaigoje labai išaugusiomis perviršinėmis mirtimis, pagal šį rodiklį buvo viena tarp pirmųjų ES.

Pasak ekonomisto, šiuo metu optimizmo suteikia įsibėgėjančios fiskalinės bei monetarinės ekonomikų skatinimo priemonės.

„Centriniai bankai šios krizės metu padarė daug didesnę įtaką nei po pasaulinės finansų krizės, tiek staiga sumažindami bazines palūkanas, bet ypač su įvairiais kitais instrumentais: didindami pinigų pasiūlą, užtikrindami likvidumą, Europos centrinis bankas euro zonoje ne tik pirko Vyriausybių ir įmonių skolos vertybinius popierius, bet ir pradėjo ilgalaikio refinansavimo operacijas (...). Šie instrumentai liks turbūt bent kelerius metus labai aktyviai naudojami“, – tikino jis.

N. Mačiulis taip pat pažymėjo, kad pandemijos sukeltos krizės metu siekiama kuo vėliau pradėti griežtinti šalių pinigų politiką bei nutraukti paramos priemones.

„Labai aiškiai ir Vyriausybės, ir centriniai bankai akcentuoja, kad po šios krizės jie yra pasiruošę geriau suklysti ir per vėlai pradėti griežtinti fiskalinę politiką negu per greitai išeiti ir atitraukti tą skatinimą. Dabar centriniai bankai žada mažiausiai dvejus metus nedidinti bazinių palūkanų, net jei planuojamas itin spartus ekonomikos augimas. Siekiama, kad būtų pašalintos visos pandemijos pasekmės, būtų atkurtas užimtumas, įsibėgėtų atlyginimų augimai“, – sakė jis.

Visgi N. Mačiulis taip pat teigė, kad didėja ir augančios infliacijos tikimybė.

„Iškyla rizika, apie kurią mes kalbame bent pusmetį, ir kuri jau yra iš dalies matoma, t. y. didėjanti infliacija. Daugelyje sričių matomos tos infliacijos ausys. Visų pirma dabar labai pabrangusios žaliavos, (...) išaugusios transportavimo išlaidos.

Į visa tai centriniai bankai užmerkia akis ir sako, kad tai yra laikina, (...) tačiau rizika išlieka, kad per artimiausius kelerius metus dėl įvairiausių monetarinių ir fiskalinių priemonių skatinimo, dėl pristabdytos globalizacijos, dėl visuomenės senėjimo, dėl noro sutrumpinti tiekimo grandines, dėl tvaresnės ekonomikos kūrimo infliacija augs“, – kalbėjo jis.

„Manome, kad labai įsibėgėsiančios infliacijos tikimybė nėra didelė, bet tikrai mes apie ją dar ne kartą išgirsime“, – pažymėjo N. Mačiulis, pridurdamas, kad ateityje infliaciją dar labiau pakaitinti gali paklausos išlaisvinimas, žemos palūkanos ir galimas perteklinis fiskalinis skatinimas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie augančią valstybės skolą, „Swedbank“ ekonomistas ją vadino tvaria ir pabrėžė, kad verta kalbėti veikiau ne apie jos augimą, o efektyvų panaudojimą.

„Nereikėtų pernelyg nerimauti dėl Lietuvos valstybės skolos. Prognozuojame, kad ji pasieks 50 proc. BVP šiemet, ji išlieka viena mažiausių euro zonoje, ir kitais metais jau mažės. Tai nesukuria jokių abejonių dėl valstybės skolos tvarumo ir turbūt reikia kalbėti ne apie biudžeto deficito dydį, bet kaip jis yra panaudojamas, ir kaip yra įdarbinamos tos lėšos, tiek iš mokesčių mokėtojų surenkami pinigai, tiek iš ES fondų gaunamos lėšos“, – sakė jis.

Ekonomistas prognozuoja, kad svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos – euro zonos – šių metų BVP augimas sieks 4 proc., o panašus augimas turėtų išsilaikyti ir kitais metais.

Nors euro zonos pramonė ir daugelis kitų sektorių klesti jau nuo praėjusių metų rudens, dabar tikėtinas platesnio masto augimas – atsigaus ir nuo pandemijos labiausiai nukentėję sektoriai, juose pradės didėti užimtumas.

N. Mačiulio teigimu, pandemijos metu euro zonos gyventojai sukaupė papildomus pusę trilijono indėlių. Nemaža jų dalis bus investuoti į ateities poreikių tenkinimą, bet dalis, tikėtina, bus išleista kelionėms ir laisvalaikio paslaugoms.  

Nors praėjusiais metais Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai, šiemet Baltijos šalims prognozuojamas panašus, apie 3 proc. sieksiantis BVP augimas. N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva išsiskiria ne tik spartesniu skiepijimo procesu, bet ir optimistiškai nusiteikusiais gyventojais ir įmonėmis.

Be to, prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet ir 2022 m. turėtų padidėti atitinkamai 7 ir 6,4 proc.

„Praėjusių metų pabaigoje buvo prognozių, kad Lietuvoje atlyginimai gali kristi beveik dešimtadaliu, o realybė buvo tokia, kad pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo (VDU) 10 proc. Nelabai tas augimas išblėsta ir šių metų pradžioje. Pirmaisiais dviem šių metų mėnesiais, „Sodros“ duomenimis, VDU padidėjo 8 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. (...)

Prie to šiek tiek prisideda minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didėjimas. Bet mes taip pat matome, kad ir privatus sektorius beveik visiškai nepristabdė atlyginimų didinimo“, – sakė jis.

N. Mačiulis vardina, kad atlyginimų augimui įtakos turės įvairūs veiksniai. Visų pirma atsigausiantys į vidaus ir užsienio turizmą orientuoti sektoriai, taip pat sparčiai auganti pramonė, geri finansiniai rezultatai bei darbuotojų trūkumas nuo pandemijos mažiau nukentėjusiose įmonėse.