„Matome, kad NT sandorių skaičius yra rekordinis, (...) ir būsto rinka Vilniuje akivaizdžiai labai greitai įkaito. Iš esmės gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo Lietuvoje yra didžiausi nuo 2012 m., kai SEB banke pradėjome daryti šias apklausas: du trečdaliai žmonių tikisi, kad NT kainos per artimiausius 12 mėnesių didės“, – Eltai teigė T. Povilauskas.

Jis pažymėjo, kad krizių laikotarpiu dideli svyravimai NT rinkose yra gana įprastas reiškinys.

„Akivaizdu, kad esame įsisukę į tam tikrą karuselę: tie, kurie gali įsigyti būstą, skuba tai daryti, nes ima dominuoti idėja, kad būsto kainos bus tik didesnės po kelių mėnesių ar metų. (...) Visuomet tokių krizių metu yra labai dideli svyravimai. Praėjusių metų pavasarį visi labai išsigando, dabar turime priešingą veiksmą – visi tapo labai drąsūs ir suskubo pirkti naujus būstus“, – teigė jis.

Akivaizdu, kad esame įsisukę į tam tikrą karuselę: tie, kurie gali įsigyti būstą, skuba tai daryti, nes ima dominuoti idėja, kad būsto kainos bus tik didesnės po kelių mėnesių ar metų.

Visgi, anot T. Povilausko, artimiausius keletą mėnesių dėl mažėjančios NT pasiūlos ims mažėti ir sudaromų sandorių skaičius.

„Kalbant apie NT sandorius, atsiremiame į pasiūlos trūkumą. Matome, kad žmonės Vilniaus rinkoje perka tiesiog viską, kas yra likę, tai natūralu, kad artimiausiais 2-3 mėn. sandorių bus mažiau, nes bus mažesnė pasiūla. Tai ir pristabdys visą procesą. Tačiau nors sandorių skaičius gal sumažės, bet kainos nelabai. Visgi panašu, kad tai yra trumpalaikis scenarijus“, – teigė ekonomistas.

„Naujų NT projektų, manau, atsiras, tik tai užtruks laiko. Akivaizdu, kad ir naujų projektų kaina bus didesnė, nes visi savivaldybės struktūros mokesčiai ir Vilniaus teritorijoje brangstantys sklypai taip pat vers kainas didėti“, – pridūrė jis pažymėdamas, kad didesnės naujų būstų pasiūlos būtų galima tikėtis antrąją šių metų pusę ar 2022 m.

T. Povilausko teigimu, didėjančią būstų paklausą ir jų kainas gali numalšinti didėjanti pasiūla.

„Kainų augimą stabilų padaro pasiūla. Ką mes iš esmės matėme pastaruosius penkerius metus Vilniaus rinkoje, ir už ką galime pagirti NT vystytojus, kad jie sugebėdavo savo veiksmais pateikti rinkai tiek būsto, kad kainos augtų stabiliai. Jei ir per artimiausius metus būsto pasiūla šoktels į viršų, ji gali nuraminti paklausą, ir vėl bus iš ko rinktis“, – sakė jis.

Visgi ekonomistas akcentavo, kad trumpuoju laikotarpiu būsto kainų augimui įtakos daro ir brangstančios statybinės žaliavos.

„Žaliavų kainos šiemet yra padidėjusios ir, aišku, tai daro įtaką statytojams, daro neigiamą įtaką pelningumui. Kadangi šiuo metu yra didžiulė būstų paklausa, tikriausiai nėra problemų permesti padidėjusias žaliavų kainas į galutinę būsto kainą. Tai yra vienas iš veiksnių, dėl ko naujai pradedamų statyti būstų kainos kyla. Visgi tikėtina, kad 2022-2023 m. žaliavų rinkos gali vėl grįžti į normalias vėžes. Taigi jų brangimas yra trumpalaikis veiksnys, kuris prisideda prie naujų būstų kainos augimo šiuo metu“, – tikino jis.

T. Povilauskas taip pat pažymėjo, kad įsigyti NT Lietuvos gyventojus skatina ir baimės dėl gresiančios infliacijos.

„Pastebima, jog visuomenėje pradeda vyrauti tam tikri mitai apie didžiulę infliaciją, kuriais galbūt kažkas yra suinteresuotas. (...) Nors labai tikėtina, kad per artimiausius trejetą metų infliacija Lietuvoje bus didesnė nei buvo 2020-2019 m., bet kalbame apie 3 proc. infliacijos paspartėjimą 2022-2023 m., kai tuo tarpu kai kurie žmonės mano, jog infliacija sieks 10 proc. ir daugiau“, – sakė jis.