Daugiau apie tai kalbėjo „Bitės“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.

– Kiek dabar oficialiai yra bedarbių Lietuvoje? Kiek jų gauna išmokas?

– Turime 7 proc. bedarbių Lietuvoje, iš jų pusė gauna tas pašalpas. Pašalpa, kurią gauna bedarbis, maksimaliai gali siekti 1,3 tūkst. Eur. Jeigu turiu kuklius poreikius, sugalvoju vasarą gyventi pas močiutę kaime, kam man dirbti? Juk beveik visus metus – devynis mėnesius – investavau į savo darbą, laiką, susimokėjau mokesčius. Dabar galiu susigrąžinti juos ir noriu pailsėti. Ši tendencija populiarėja visame pasaulyje. Matome, kad žmonės dažnai renkasi tapti bedarbiais, nes 20 dienų atostogų per metus atrodo per mažai.

– Čia kalbame apie maksimalią sumą, kurią galima gauti. Akivaizdu, kad tokios sumos negauna kiekvienas bedarbis.

– Tikrai taip, kadangi pati formulė, pagal kurią skaičiuojama bedarbio pašalpa, nėra paprasta – ji susideda iš kintamosios ir pastoviosios dalių. Todėl gali būti, kad jūsų pašalpa sieks ir 238 eurus. Tačiau tendencijos rodo, kad dažniausiai nesirenka tie, kuriems užtenka tų 200 eurų pragyvenimui. Renkasi tie, kurie planuoja, pavyzdžiui, keliauti į nebrangią šalį vasaros metu, ir 1,3 tūkst. eurų bus daugiau negu gana. 

Vėliau susiduriame su tuo, kad visą vasarą matome, jog kandidatų rinkoje yra mažiau. Būtent ne kažkokios mažos įmonės susiduria su tuo. Turbūt lentpjūvė kaime tokių problemų tikrai neturi, ten turbūt gali įvykti prastovos. Didelės įmonės, kurios rūpinasi savo darbuotojų gerove, jų darbo ir laisvalaikio balansu, skiria papildomas atostogų dienas, sveikatos draudimą, investuoja į trečią pensijų pakopą, susiduria su ta situacija, kad viso to negana. Žmonės vis tiek pasako: „Aš tiesiog noriu nieko neveikti, būti nuo nieko nepriklausomas ir pailsėti.“

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Į ką darbdavys turėtų atkreipti dėmesį? Jeigu žmogus kreipiasi ir jo CV galima matyti, kad jis dažnai vasaros metu nedirba?

– Jis tiesiog labai gerai išmano įstatymus. Dažnai paklausus, kas paskatindavo dažnai keisti darbus, atsako, kad vasarą ilsisi visada. Natūraliai kyla klausimas, gal reikėtų rinktis kitokią profesiją. Yra sezoninių darbų, kur gali vasarą nedirbti. Turime didelį trūkumą mokytojų: turi tris mėnesius atostogų, bet atsakomybės lygis turbūt yra šiek tiek kitoks.

– Ar gali būti, kad atėjęs darbuotojas darbdavio paprašo, jog parašytų, kad jis yra netinkamas darbui, jog galėtų toliau gauti pašalpą?

– Jie dažniausiai neprašo parašyti, kad esi nedarbingas. Kartais nutinka taip, kad susitari, lauki kandidato, kada jis ateis, o jis nepasirodo. Tada skambini ir jis paprašo, jog parašytume, kad jis netinkamas. Tai yra tikrai atidirbta schema, tie, kurie kasmet naudojasi, puikiai žino, kaip gauti tas pažymas.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Kokia yra tų žmonių charakteristika? Kokios amžiaus grupės, koks išsilavinimas?

– Vyresnė karta vis dar renkasi dirbti ir tą gerovės valstybę kurti patys, nes supranta, kad gerovės valstybėje gyvensi tik dirbdamas. Tai yra ką tik pabaigusių mokyklą, universitetą, sakyčiau, žmonių iki 35 metų tendencija. Jie nenori laukti pensijos tam, kad pailsėtų, nes puikiai suvokia, jog gal į pensiją jiems ir visai nereikės išeiti. Renkasi gyventi šiandien, čia ir dabar.

Aišku, negalime peikti vien tik darbuotojų – kitoje medalio pusėje yra ir darbdavys. Turime labai įvairių darbdavių. Galime atkreipti dėmesį, kad galbūt vieni pasirūpins žmogaus darbo ir laisvalaikio balansu, o kiti sakys: „Darbuokis, kokios atostogos.“

– Tai sufleruoja mintį, kad nebūtinai kaltas žmogus, kuris tiesiog nori pailsėti ir žino, kaip schemiškai tai padaryti. Tuo pačiu galbūt ir darbdavys galėtų būti lankstesnis. Pavyzdžiui, jeigu turi vaikų – imk papildomas tris dienas per metus, bet nemanipuliuok.

– Juolab, kad didieji darbdaviai yra tikrai sugalvoję begales įvairių papildomų naudų. Pavyzdžiui, sveikti namuose arba susirgus vaikui – jeigu gali dirbti ir vaikas nėra kritinės būklės, kad nuolat reikėtų jį prižiūrėti, – gali saugiai dirbti iš namų. Darbdaviai šiais laikais yra lankstūs, prisitaikę. Tuos, kurie dar neprisitaikę, kviečiu sekti tuo keliu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar Lietuvoje yra apskritai 14 proc. nedirbančiųjų, ar tą procentą sudaro jaunimas?

– Jaunimas.

– Kaip manote, kodėl?

– Jaunimas šiais laikais drąsiau keičia darbus, jie yra linkę pabandyti. Manau, kad tendencija atkeliauja iš pasaulio – pakeisiu, pabandysiu, nieko nenutiks, darbo pasiūlymų yra labai daug.