Patiriamas kaltės jausmas

Nors atostogos turėtų simbolizuoti poilsį, ramybę ir lengvumą, realiai daugeliui tai tampa dar vienu išbandymu. Nerimas prieš atsitraukimą nuo darbų, noras viską suspėti ir viską suplanuoti spaudžia taip, kad atostogų džiaugsmas ima slopti.

„Prieš atostogas žmonės dažnai jaučia spaudimą užbaigti visus darbus, todėl emocijos gali būti labiau įtemptos nei džiugios. Žmonės dažnai jaučiasi išsiilgę poilsio, tačiau gyvename tokioje kultūroje, kurioje veiklumas, produktyvumas ir atsakomybė – labai išaukštinti“, – pastebi gydytoja psichoterapeutė Ugnė Lindžiūtė.

Atsitraukti nuo darbų dažnam reiškia palikti nebaigtus darbus, patirti kaltės jausmą ar net baimę būti nebereikalingam.

„Tai ypač būdinga žmonėms, linkisiems tapatintis su savo profesiniais pasiekimais ar nuolat jaučiantiems poreikį būti naudingiems. Prie patiriamo streso prisideda dar ir pasiruošimo kelionei nerimas – kokių daiktų įsidėti, kaip kelionę suplanuoti ir apgalvoti, kad viskas vyktų sklandžiai“, – vardija pašnekovė.

Daugiau žalos nei naudos

Neretai prieš atostogas įsijungia režimas „dabar turiu maksimaliai padirbėti, o tada – pelnytas poilsis“. Tačiau šis požiūris, nors ir skamba logiškai, dažnai tampa emocinio ir fizinio išsekimo spąstais.

Užuot pamažu lėtinę tempą ir ruošęsi pereiti į ramybės režimą, daugelis renkasi priešingą kelią – maksimalų krūvį. Pasak gydytojos U. Lindžiūtės, užsibrėžimas, kad privalome viską suspėti atlikti iki atostogų, duoda daugiau žalos nei naudos.

„Darbų sprintas prieš atostogas iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalus – tarsi logiška pabaigti viską, kad galėtum ramiai ilsėtis. Tačiau, jei įsijungia stiprus vidinis kritikas ar perfekcionizmas, žmogus gali papulti į tam tikrus spąstus“, – įspėja gydytoja.

Ugnė Lindžiūtė / Asmeninio archyvo nuotr.

Viskas arba nieko

Vidinis spaudimas viską padaryti idealiai verčia žmogų veikti ne pagal savo galimybes, o pagal įsivaizduojamus lūkesčius, kurie dažnai  neįgyvendinami.

Dažnai įsijungia mąstymas „viskas arba nieko“ – žmogus ima galvoti, kad jei nesuspės visko atlikti 100 proc., vadinasi, jis nepakankamai geras ir atsakingas darbuotojas, nuvils vadovą ir komandą.

„Tokie aukšti lūkesčiai sau kelia kaltę, nerimą ir emocinį nuovargį. Užuot pajutęs džiaugsmą laukdamas atostogų, žmogus ima save spausti dar labiau, kad nusipelnytų atostogų. Galbūt pažįstate tokių, kurie paskutinę savaitę prieš atostogas dirba dvigubai, o tada pirmąsias atostogų dienas praleidžia sirgdami ar tiesiog miegodami? Patyrus daug streso emociniai ir fiziniai resursai išsenka, organizmas pirmiausia turi atsigauti, o tik paskui gali persijungti į poilsio režimą. Toks veikimo modelis, kai norima išspausti iš savęs kuo daugiau, ilgainiui gali vesti į perdegimą“, – pabrėžia U. Lindžiūtė.

Kūnas siunčia signalų

Net jei mintyse kartojame, kad viskas gerai ir viską padarysiu, kūnas dažnai siunčia aiškių signalų, kad streso lygis gerokai per aukštas. Prieš atostogas, kai tempas labai padidėja, šie ženklai tampa dar ryškesni.

Viena vertingiausių dovanų sau – sąmoningas sprendimas ilsėtis. Ne kaip apdovanojimas už gerą elgesį, o kaip būtinybė palaikyti gerą fizinę ir emocinę būklę.

Pasak gydytojos, patiriamą stresą išduoda tiek fiziologiniai, tiek emociniai požymiai.

„Kūnas gana aiškiai išduoda patiriamą stresą. Pirmieji ženklai gali būti įtampa raumenyse, galvos ar skrandžio skausmai, miego sutrikimai –  sunku užmigti, prabundama naktį ar paryčiais. Net neįsisąmoninę, kad patiriame nerimą, galime pastebėti padidėjusį dirglumą, sunkumą susikaupti, užplūstantį kaltės, bejėgiškumo jausmą ar emocinį atbukimą“, – teigia gydytoja.

Svarbu ruoštis iš anksto

Daugelis galvoja, kad atsipalaiduoti pavyks savaime – vos tik išvyksime. Tačiau jei atostogų išvakarėse spaudžiame save iki maksimalios ribos, sunku tikėtis, kad kūnas ir protas persijungs į ramybės būseną vien dėl to, kad esame prie jūros ar kalnuose.

Tikras poilsis prasideda gerokai prieš išvykstant – nuo to, kaip planuojame darbus, kaip tvarkomės su vidiniu spaudimu ir kiek leidžiame sau sustoti.

„Idealu atostogoms ruoštis iš anksto ir realistiškai susiplanuoti darbus, nepasilikti visko paskutinei minutei, kad savaitė prieš atostogas nebūtų perkrauta. Svarbu nepervertinti savo galimybių ir nustatyti darbams prioritetus, o neskubias užduotis tiesiog atidėti“, – pataria U. Lindžiūtė.

Svarbios kasdienės rutinos

Gydytoja pastebi, kad, norint iš tikrųjų ilsėtis ir gyventi be nuolatinės vidinės įtampos, svarbu ne tik pakeisti elgesį prieš atostogas, bet ir pažvelgti giliau – į savo įsitikinimus ir turimas gyvenimo taisykles.

„Kodėl man sunku sustoti? Iš kur kyla kaltė ilsintis? Tokius klausimus verta nagrinėti terapijos užsiėmimuose, kur galima išmokti atpažinti savo vidinį kritiką, dirbti su giluminėmis emocijomis, pasąmoniniais įsitikinimais ir taisyklėmis“, – pataria specialistė.

Ji primena, kad svarbios kasdienės palaikančios rutinos: būtina skirti laiko judėjimui, meditacijai ar kvėpavimo praktikoms, tinkamai maitintis.

„Kai keičiasi vidinis santykis su savimi, keičiasi ir mūsų veiksmai, patiriamos būsenos. Viena vertingiausių dovanų sau – sąmoningas sprendimas ilsėtis. Ne kaip apdovanojimas už gerą elgesį, o kaip būtinybė palaikyti gerą fizinę ir emocinę būklę“, – tikina gydytoja U. Lindžiūtė.