- Martyna Pikelytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams diskutuojant, ar teisingas sprendimas buvo atidaryti taivaniečių atstovybę Vilniuje, pastarosios vadovas Eric Huang džiaugiasi stiprėjančiu šalių bendradarbiavimu, o Lietuvą laiko moraline supergalia. Pasak kadenciją baigiančio atstovo, per pastaruosius dvejus metus šių šalių bendradarbiavimas padarė didelį progresą ne tik demokratinės paramos požiūriu, bet ir ekonominiais, technologijų klausimais. E. Huang tikina, kad ateityje Vilniaus ir Taipėjaus ryšys bei abipusė parama tik stiprės.
„Lietuvos atvejis buvo stebimas ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir Jungtinių Valstijų (JAV). Taivane mes steigiame investicinius fondus investavimui į Lietuvą ir investuojame į Lietuvos technologijų įmones. Tikiuosi, kad kitais metais galėsime investuoti dar daugiau“, – Eltai teigė E. Huang.
Taivaniečių atstovo Lietuvoje nuomone, taikydama ekonomines sankcijas Kinija „užpuolė“ Lietuvą. Pasak jo, šioje situacijoje, Lietuva yra aukos pozicijoje.
„Visi matėme, kaip Kinija „užpuolė“ Lietuvą, taikydama ekonomines sankcijas ir taip pažeisdama tarptautinę teisę. Šioje situacijoje žmonės ėmė kaltinti auką – Lietuvą. Kodėl niekas nekaltino užpuoliko? Tai mane šokiravo, tačiau aš greitai supratau, kad tai tėra Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanija“, – sakė jis.
Lietuva – moralinė supergalia
E. Huang tikina, kad komunikacija tarp Lietuvos ir Taivano vyksta keliais sluoksniais. Dėl šios priežasties jis nesiruošia kritikuoti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, nusprendusio nesusitikti su lapkritį Vilniuje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu. Toks poelgis buvo kritikuojamas viešojoje erdvėje ir Seimo koridoriuose, tačiau E. Huang mano, kad tai tėra įprasta diplomatinė praktika. Atstovybės vadovas tikina, kad J. Wu žavisi Lietuva ir laiko ją moraline supergalia.
Šioje situacijoje žmonės ėmė kaltinti auką – Lietuvą. Kodėl niekas nekaltino užpuoliko? Tai mane šokiravo, tačiau aš greitai supratau, kad tai tėra Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanija.
„Galiu pasakyti, kad komunikacija tarp Taivano ir Lietuvos vyksta sklandžiai kiekvienu klausimu. Aš tikrai nekritikuosiu tik dėl šio vizito. Užsienio reikalų ministras J. Wu laiko Lietuvą moraline supergalia. Nors tai maža šalis, bet jos moralė yra daug didesnė nei daugumos kitų. Tai yra neįtikėtina“, – teigė E. Huang.
Pastarojo teigimu, Lietuva visam pasauliui rodo tinkamą pavyzdį ir paramos Ukrainai klausimu, kuriuo seka ir Taivanas.
„Akivaizdu, kad Lietuva formuoja visos Centrinės Rytų Europos nuomonę, tad tik prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjome taikyti mūsų gaminamų puslaidininkių sankcijas Rusijai. Mes jiems nesudarome galimybių naudotis pažangiais taivanietiškais lustais. Manau, kad čia didelis žingsnis, nes Taivanas yra didžiausias puslaidininkių gamintojas pasaulyje, tad tokiu būdu mes ribojame Rusijos pajėgumus“, – tikino taivaniečių atstovas.
Puslaidininkių plėtra Lietuvoje
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje atidaryta dar 2021 m. Savo ruožtu E. Huang tikina, kad, siekiant vystyti šalių prekybinius santykius, vienas iš raktinių elementų dėl kurių gali bendradarbiauti Vilnius ir Taipėjus yra puslaidininkiai.
„Naudojantis Taivano puslaidininkiais, Lietuva gali gauti daug privalumų ir augti technologiškai. Būtent dėl šios priežasties, mes norime plėsti veiklą šioje srityje, norime padėti draugams lietuviams. Privalome padėti jums susikurti technologijų galimybes sau“, – sakė jis.
Pasak atstovo, lietuviškos įmonės „Teltonika“ ir ITRI (Taivano pramonės technologijų tyrimų institutas) bendradarbiavimas yra vienas reikšmingiausių šiuo metu vykdomų bendrų projektų. Projektas suskirstytas į kelias pakopas, o pirmoji jų buvo baigta lapkričio mėnesį. Jis nurodo, kad „Teltonika“ investuos apie 5 mln. eurų į papildomo 50 tūkst. kv. m. objekto statybą Lietuvoje ir samdys apie tūkstantį darbuotojų, kurie dirbs puslaidininkių pramonėje.
„Puslaidininkiai yra naujoji XXI a. nafta. Laimei, mes tiekiame daugiau nei 60 proc. puslaidininkių visame pasaulyje. Tai yra pagrindinis Taivano lobis ir mes esame nusiteikę padėti Lietuvai, „Teltonikai“. Taip nusprendėme dėl turimo tarpusavio politinio pasitikėjimo“, – sakė jis, pabrėždamas, kad puslaidininkių klausimu Taivanas taiko itin aukštus demokratijos standartus bendradarbiauti norinčioms valstybėms.
„Mes Lietuvą laikome demokratijos teikėja ir mes norime šiai šaliai padėti tapti technologijų tiekėja“, – akcentavo E. Huang.
Paklaustas, kodėl šiuo metu tariamasi dėl Taivano lustų gamyklos statybų Vokietijoje, ne Lietuvoje, Taivaniečių atstovybės vadovas aiškina, kad tai skirtingi atvejai. Tačiau jis akcentuoja, kad Vokietijos ekonomika šiuo metu yra pažangesnė tokios gamyklos įkūrimui.
„Taivane vienai pažangiai gamyklai reikia bent 4 tūkst. inžinierių. Vokietija yra daug stipresnė ekonomiškai, tad elektros, žmogiškųjų resursų, technologijų reikalavimai bus daug aukštesniame lygyje“, – dėstė E. Huang.
„Tačiau šie atvejai skiriasi. Vokietijoje bus plečiama Taivane įsikūrusi plieno kompanija, o Lietuvos atveju yra investuojama į lietuvišką įmonę, siekiant padėti jums kurti savo pačių technologiją su Taivano pagalba. Norint investuoti, mums reikia būti tikriems, kad visi reikalavimai bus išpildyti. Puslaidininkių pramonė yra dar nauja Lietuvai“, – pridūrė jis.
Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų autoritarizmo pergalę pasaulyje
Europoje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, įtampos nerimsta ir Pietų Kinijos jūroje. Taivanui didžiausia rizika išlieka Kinija. E. Huang tikina, kad Taipėjus yra pasiruošęs gintis nuo galimo agresoriaus.
„Mes nuolat stebime situaciją. Jie (Kinija – ELTA) daug kartų siuntė savo karinius laivus, kad apiplauktų aplink Taivaną, statė savo karinę techniką. Jų karinės technikos skaičius auga, agresyvėja veiksmai. Tačiau Taivanas turi labai stiprią gynybą“, – sakė atstovybės Lietuvoje vadovas.
„Mes labai ištobulinome savo karinę techniką, turime vienas pažangiausių raketų pasaulyje. Pritaikėme labai daug JAV ginkluotės prie savosios. Dabar baigėme savo pirmąjį karinį povandeninį laivą, planuojame statyti daugiau. Mes nuolat investuojame į savo ginkluotę ir gynybą“, – kalbėjo taivaniečių atstovas.
Tačiau, pasak atstovybės Lietuvoje vadovo, gynybos klausimu Taivanas dar turi ko pasimokyti iš Lietuvos.
„Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos. Manau, kad jūsų šauktinių sistema yra pasiteisinusi ir skatina jaunus žmones pasirengti ginti savo šalį“, – tikino E. Huang.
Anot taivaniečių atstovo, Kinijos ir Rusijos tarpusavio bendradarbiavimas kelia riziką visam pasauliui ir neturi jokių limitų. E. Huang mano, kad karas Ukrainoje gali būti susijęs su tolimesniais Kinijos veiksmais Taivano atžvilgiu, tad jie aktyviai palaiko ir remia Kyjivą.
„Čia nėra jokių limitų. Jie yra pasiryžę bet kokiam bendradarbiavimui. Mes jaučiame ryšį tarp situacijų Ukrainoje ir Taivane. Manome, kad jeigu Ukraina pralaimėtų, tai paskatintų Kiniją rizikuoti ir pulti“, – sakė jis.
„Rusijos laimėjimas reikštų autoritarizmo laimėjimą. Mes tikimės, kad Ukraina laimės ir palaikome ją“, – pabrėžė E. Huang.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
Bankai premjerei išreiškė susirūpinimą dėl investicinės aplinkos
Penkių didžiausių Lietuvos bankų atstovai premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl šalies investicinės aplinkos neprognozuojamumo. ...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų4
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...
-
Raseinių rajono ūkyje fiksuotas antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro židinys5
Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
VMVT stebi Dainų šventės maitinimą: šiurkščių pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, sostinėje vykstančios Dainų šventės metu, tikrindami maisto saugą, kokybę, higienos reikalavimus grubių pažeidimų kol kas nenustatė. ...