Kas trečias bedarbiu įregistruotas absolventas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį ir beveik 20 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą. Tarp jų dominuoja teisės, kineziterapijos, buhalterinės apskaitos, medicinos ir socialinio darbo mokymo programas baigę jaunieji specialistai.

Dėl išaugusio absolventų skaičiaus didėjo jaunimo dalis tarp teritorinėse darbo biržose registruotų darbo ieškančių žmonių. Daugiau nei 36 proc. arba 7,8 tūkst. per mėnesį įregistruotų nedirbančių gyventojų buvo jaunesni kaip 30 metų. 

Nuo metų pradžios Lietuvos darbo biržai tarpininkaujant buvo įdarbinta 97 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o liepos mėnesį – 11,6 tūkst. Vilniuje daugiausiai laisvų darbo vietų registruota mūrininkams ir giminiškų profesijų darbininkams, tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje – pardavėjams, Kaune ir Šiauliuose – vairuotojams.

Teritorinių darbo biržų specialistai į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 1,9 tūkst. nedirbančių gyventojų. Per mėnesį beveik 6 proc. padaugėjo norinčiųjų užsiimti savarankiška veikla pagal verslo liudijimą – tokių gyventojų buvo 8,9 tūkst.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kurie sudarė 7,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nedirbančių žmonių skaičius padidėjo 0,3 proc. punkto.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų rugpjūčio 1 d. buvo registruota Ignalinos – 14,9 proc., Lazdijų – 14,7 proc. ir Zarasų – 14 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Neringoje – 2,7 proc., Kretingoje – 3,1 proc. ir Birštone – 3,9 proc. Tarp didmiesčių didžiausias nedarbas fiksuotas Kaune – 7,1 proc., žemiausias – Vilniuje – 6,2 proc., pranešė Lietuvos darbo birža.