Finansinių sandorių mokestis, PVM, taršos mokestis, Europos Centrinio Banko (ECB) ir kitų eurozonos centrinių bankų pelnas gali papildyti Europos Sąjungos (ES) biudžetą ir sumažinti šalių narių dalį jame, interviu BNS sakė Europos Parlamento (EP) Biudžeto komiteto pirmininkas, Europos liaudies partijos atstovas Alain Lamassoure (Alenas Lamasūras).

"Yra daug idėjų, viena iš jų, kuri jau svarstoma, - finansinių sandorių mokestis", - sakė A. Lamassoure.

Anot jo, šis mokestis, dėl kurio taikymo jau sutarta 11 ES valstybių, gali surinkti daug lėšų taikant labai mažą tarifą.

"Jis gali atnešti labai daug pinigų su labai mažu tarifu, kuris taikomas plačiai bazei",- po EP balsavimo dėl daugiamečio ES biudžeto sakė Biudžeto komiteto pirmininkas.

A.Lamassoure teigimu, yra ir kitų galimybių, viena iš jų - ECB pelną skirti į ES ar eurozonos biudžetą.

"ECB ir nacionaliniai centriniai bankai eurozonoje, kurie yra ECB filialai, uždirba didžiulius pelnus kasmet, ir dabar šis pelnas pervedamas į nacionalinius biudžetus", - sakė europarlamentaras.

Biudžeto komiteto pirmininkas įvardijo ir jau išbandytus būdus - dalį PVM, kurio 1 ar 0,5 procento būtų galima skirti kompensuojant mažesnį valstybių narių įnašą.

Galutinis tikslas, anot A.Lamassoure, būtų perpus lygiomis dalimis finansuojamas ES biudžetas iš nuosavų šaltinių ir valstybių narių: "Būtų protinga nustatyti galutinį tikslą - per pusę. Pusė finansuojama iš valstybių, pusė nuosavais šaltiniais".

Anot jo, toks finansavimo modelis puikiai veikia Prancūzijoje, kur pusė regionų bei miestų biudžetų skiriama iš valstybės biudžeto, o pusė finansuojama pačių surenkamais mokesčiais.
"Tai protinga, nes garantuoja autonomiją regionams, šiuo atveju ES lygiu, drauge - reikalingą koordinavimą", - sakė Prancūzijos atstovas EP.

Pirmasis žingsnis būtų per artimiausias kelias savaites suformuota aukšto lygio darbo grupė, sudaryta iš devynių narių. Po tris atstovus į ją skirs visos trys ES institucijos: Europos Komisija (EK), Taryba ir EP. Ši darbo grupė pateiks pasiūlymus tarpparlamentinei konferencijai - EP ir nacionalinių parlamentų atstovams.

Galiausiai, peržiūrint ilgametį biudžetą 2017-2018 metais, EK ims svarstyti šios konferencijos išvadas.

Antradienį EP plenarinėje sesijoje Tarybos pritarimą išreiškė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevčius: "Mes esame pasirengę sukurti šią grupę, ir jos steigiamasis posėdis galėtų įvykti šių metų gruodžio 18 ar 19 dieną".

Kaip sakė A.Lamassoure, nuosavi finansavimo šaltiniai galių tarp ES institucijų neperskirstytų, nes bet kokiam naujam šaltiniui reikia vieningo šalių narių pritarimo. Tačiau, anot jo, EP elgtųsi atsakingiau, jei reikėtų priimti sprendimus ir dėl biudžeto pajamų, ne tik dėl išlaidų.

"Dabar sąlyginai patogu EP nuspręsti dėl išlaidų, kai nereikia pasakyti, kaip mes tai finansuosime. Tad nepopuliarūs sprendimai, kaip finansuoti ES išlaidas, tenka nacionaliniams parlamentams, o ne EP. Aš esu tikras, kad kai EP turės pasisakyti ir dėl finansavimo šaltinių, jis bus atsakingesnis ir galbūt bus mažiau linkęs per greitai ar per daug didinti ES biudžetą", - sakė europarlamentaras.

Sutikimas ieškoti ES biudžetui savarankiškų finansavimo šaltinių buvo viena iš EP sąlygų derybose dėl daugiamečio ES biudžeto, kuriam antradienį pritarė parlamentarai.

Patvirtintas 2014-2020 metų ES biudžetas pirmą kartą Sąjungos istorijoje mažesnis nei ankstesnį septynmetį. Įsipareigojimai jame sudaro 960 mlrd. eurų, mokėjimai - 908 mlrd. eurų.