Kvalifikacijos įrodymas

"Bus vieno pavyzdžio trijų lygių ES sertifikatai, – sako Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė. – Baigusieji profesines mokyklas, baigusieji privačias ir aukštesniąsias. Mes penkerius metus priklausome "Coiffure EU" asociacijai, vienijančiai Europos šalių kirpėjų asociacijas, federacijas ir organizacijas. Ir visą tą laiką kartu bandome Europos Komisijoje išsikovoti tuos sertifikatus. Mūsų europinės asociacijos vadovas belgas Jefas Vermeulenas susidarė tokį įspūdį, kad biurokratija Briuselyje, kaip ir daugelyje šalių, stabdo visą šį procesą. Yra trys šalys, turinčios savo sertifikatus, Norvegija, Danija ir Austrija. Bet reikia dar pakovoti, kad Europos Komisija galų gale nuspręstų, kokie sertifikatai turi būti. Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra."

Tikimasi numatyti, kiek per metus valandų tobulintis turėtų skirti meistras ir tik išpildžiusiajam reikalavimus būtų pratęsiamas sertifikato galiojimas.

Ar sertifikatas bus privalomas?

"Nenorėčiau, kad būtų vartojamas žodis "privalomas", – paaiškino KIGSA prezidentė, tačiau neslėpė, jog sertifikatas pas mus būtų išduodamas tik Lietuvos piliečiui, baigusiam mokslus ir priklausančiam asociacijai. – Neišduosime bet kam. Narystė asociacijoje yra savanoriška. Jei žmogus yra sąmoningas, norės apsiginti nuo visų nereikalingų problemų, norės tapti bendruomenės nariu ir turėti sertifikatą."

Per daug salonų

Tokios naujovės reikštų, kad Lietuvoje bus kontroliuojamas grožio salonų darbuotojų skaičius. Kirpėjų asociacijos vadovė neslepia, kad tai būtų labai gerai. Statistikos, kiek mūsų šalyje yra kirpėjų, nėra, bet manoma, kad gali būti net 5 tūkst.

Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra.

Deja, prieš kiekvieną savaitgalį pas kirpėją neprasibrausi, būtina užsirašyti iš anksto.

"Manau, kad kartais tos eilės sudaromos dirbtinai, – mano J.Mačiulienė. – Geri meistrai turi užsakymų į priekį. Bet tik geri. Aš geriau palaukčiau eilėje pas meistrą nei nusikirpčiau pas bet ką, o paskui vis tiek reikėtų eiti pats tą gerą meistrą. Neįmanoma kontroliuoti, kada salone dirba kirpėja, kuri turi patirtį, ir jauna mergina, išsinuomojusi darbo vietą. Abiejų vienodos kainos."

Ji svarsto, ar apskritai mūsų šalyje reikia tiek kirpyklų, grožio salonų.

"Būna viename name po penkis. Nėra išvis reglamentuota. Nėra net teisės aktų, kurie apibrėžtų, kas mes tokie esame. Jau dešimt metų dirbu asociacijoje, bet, kaip sakoma, vienas pats sau miške gražus, – pasiguodė J.Mačiulienė. – Bandėme ir prie ankstesnių valdžių šiokius tokius žygius daryti, bet visą laiką atsimušdavome į sieną.

Prie šios valdžios net nedrįstu kreiptis, nes nelabai suprantu, ką jie apskritai daro. Mūsų valdininkai nustumia mus į šoną, esame neįdomūs. Mes nei nafta, nei prekyba, nei alkoholis, nei tabakas. Susidarė įspūdis, kad esame lyg ir paslaugų sektorius, kuris yra reikalingas kiekvienam žmogui. Bet kai susiduriame su problemomis, nėra kam už mus pakovoti."

Apsaugos savo rinką

J.Mačiulienė neabejoja, kad sertifikatus jau turinčios Norvegija, Danija, Austrija ir kitos neturinčios siekia apsaugoti savo grožio specialistus nuo pigesnės darbo jėgos iš tokių valstybių kaip mūsų.

"Ten nuvažiavęs nelegaliai neįsidarbinsi. Maltos ir Kipro kirpėjų asociacijos turi labai dideles galias. Mes – visiškai jokių. Jie su valdžia yra sutarę, kad kiekvienas kirpėjas privalo būti asociacijos narys, nes organizacija dirba jiems. Niekam nereikalingi invaziniai kirpėjai, neturintys kvalifikacijos. Mes nebijome ir egzaminų.

Tačiau, J.Mačiulienės teigimu, atsiradus visoje Vakarų Europoje galiojančių sertifikatų, neatsitiks taip, kad plūstelės iš Lietuvos kirpėjų banga: "Nebus taip. Skirtingi mūsų požiūriai į darbą, skirtingos mūsų ir dažymo, šukavimo tradicijos. Nesvarbu, kad visi esame europiečiai, tačiau skirtingi ir temperamentu, ir išsilavinimu."

Ir kirpėjai kepami

KIGSA prezidentė mano, kad mokyklos parengia per daug ir kirpėjų. Turėtų būti griežta atranka, dabar esą priima visus, kas tik nori. Tačiau net nežino, į kurią valstybinę įstaigą su savo interesais galėtų kreiptis.

"Nepriklausome jokiai ministerijai. Nei Ūkio, nei Švietimo ir mokslo, nei Sveikatos. Niekas mūsų nenori. Net kai mes laimėjome pasaulio čempionate aukso medalius, siunčiau į visas ministerijas laiškus pasigirdama, kokie mes šaunuoliai, atsakymas buvo: jūs nepriklausote mums. Nori mus prie amatininkų priskirti. Visiškai ignoruojami", – pyktelėjo kirpėjų asociacijos vadovė.

Tiesa, ji priminė, kad tik Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba juos pastebėjo. Nurodė, kad kerpant vyrus ir moteris už skirtingą kainą pažeidžiamos žmonių teisės. Skandalas buvo sukeltas prieš trejus metus, tačiau J.Mačiulienė ir dabar įsitikinusi, kad negali būti dedamas lygybės ženklas tarp vyrų ir moterų kirpimo. Net Vakaruose, kur žmogaus teisės lygesnės nei čia, taip neva nėra.

"Lietuvoje norima perlenkti lazdą ir šioje vietoje", – pastebi KIGSA prezidentė.