Lietuvai rengiama griežta taupymo programa. Būsimoji valdžia iškart ėmėsi antikrizinio plano ir ketina suvienodinti gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių tarifus, atsisakyti mokesčių lengvatų, apkarpyti parlamentarų išlaidas. Ekonomikos ekspertai ir mokesčių sistemos žinovai giria krizių premjeru pramintą Andrių Kubilių už ryžtą. Tačiau tiek jie, tiek verslininkai ir net būsimi koalicijos partneriai pritaria toli gražu ne visoms siūlomoms krizės valdymo priemonėms.

Siūlo pradėti nuo savęs

Kad šalies ekonomiką reikia kuo skubiau gelbėti, įsitikinusi ir Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaitė. Ji naujai valdžiai siūlo pradėti nuo savęs.

"Pirma naujosios Vyriausybės užduotis – atkurti tautos ir užsienio partnerių pasitikėjimą valstybe. Jie (naujoji Vyriausybė – red. past.) turi pademonstruoti, kad mato realią padėtį ir sugeba imtis nepopuliarių, kartais net radikalių, bet reikalingų sprendimų. Reikia taupyti, ir valdžia turi pradėti nuo savęs", – dienraščiui sakė eurokomisarė.

D.Grybauskaitė reformuojant mokesčių sistemą būsimai Vyriausybei linkėjo nepadaryti neapgalvotų žingsnių. Sunkmečiu svarbiausia neleisti verslui, taip pat visai šalies ekonomikai uždusti. Ji įsitikinusi, kad reikia ieškoti naujų būdų uždirbti ir skatinti verslą, kuriantį valstybei naudingus projektus.

Tačiau kartu reikia apsaugoti ir socialiai pažeidžiamiausią gyventojų sluoksnį. "Suderinti visus šiuos dalykus – labai sunki užduotis. Juolab kad senosios valdžios palikimas yra apie 5 proc. biudžeto deficitas. Tačiau naujos valdžios ryžtas teikia vilčių. Labai tikiuosi, kad karingą neraštingumą netrukus pakeis pragmatizmas ir politinė atsakomybė", – kalbėjo buvusi Lietuvos finansų ministrė.

Tiesa, visos politinės jėgos, kartu eisiančios į valdžią, dėl valstybės gerovės turės daryti nemažų nuolaidų. Lietuvai dabar labai svarbu kuo greičiau turėti stiprią dirbančią Vyriausybę, išdrįsiančią iš karto tvarkyti šalies finansinę padėtį. O ši, pasak eurokomisarės, dabar blogesnė, nei buvo 1999–2000 m.

Mokesčių revoliucijos nereikia

Kuo greičiau imtis reformų valdžią skatina ir mokesčių sistemos specialistai. Tačiau jie pripažįsta, kad beveik 18 metų veikusi Lietuvos mokesčių sistema nėra iš esmės bloga. Ją reformuojant nereikėtų vienu metu judinti kertinių biudžeto akmenų – pelno, pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių.

"Neskaitant akcizų, iš šių mokesčių biudžetas gauna daugiausia pajamų. Nereikėtų paskubomis jų kaitalioti. Savaime tai nieko neišspręs, tik rimtai sukrės visą sistemą. Be to, nėra jokių įrodymų, kad planuojami pokyčiai bus teigiami. Tad nemanau, jog reikia taip krėsti mokesčių sistemą, ypač dabar, kai krizė", – savo nuomonę dėstė finansinių paslaugų ir audito bendrovės "Ernst & Young Baltic" partneris mokesčių klausimais Kęstutis Lisauskas.

Jis įsitikinęs, kad kol kas užtenka atsisakyti PVM lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus, sumažinti valdymo išlaidas ir reformuoti "Sodros" sistemą, į jos įmokų bazę įtraukiant ūkininkus ir kitus asmenis, kurie šiuo metu nemoka mokesčių "Sodrai".

"Praktika parodė, kad visos lengvatos dažniausiai nusėda verslininkų kišenėse ir, priešingai nei buvo numatyta, visai nepadeda vargingiausiems. Teigiamai vertinu planus suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Jei nebūtų 15 proc. mokesčio, taikomo autoriniam honorarui, dingtų ir galimybė darbdaviams naudotis šia skyle", – teigė K.Lisauskas.

Mokesčių sistemos pertvarkoms pritaria ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. Anot jo, dabar siūlomas reformos planas padidintų mokestines pajamas 2 mlrd. litų, išlaidas sumažintų taip pat apie 2 mlrd. litų.

Dvigubas smūgis

Būsimos valdžios mokesčių dėlionę ypač neramiai stebi darbdaviai, kurie didelę dalį atlyginimų darbuotojams moka kaip autorinius honorarus. Šie tikina, kad tokia mokesčių sistemos reforma jiems būtų labai skaudus smūgis.

Leidyklų ir žiniasklaidos įmonių savininkai būtų priversti ne tik mokėti didesnius mokesčius, bet ir prarastų dalį klientų. Mat panaikinus pridėtinės vertės mokesčių lengvatą knygoms, laikraščiams ir žurnalams, šios prekės kaipmat pabrangtų.
"Knygos ir visi dizaino projektai brangs. O kaip kitaip, knygų leidėjai jokių rezervų neturi. Neturėsim kuo kompensuoti pridėtinės vertės mokesčių lengvatų", – pareiškė leidyklos "Baltos lankos" generalinis direktorius Saulius Žukas.

Nepatenkinti ir informacinių technologijų (IT) įmonių vadovai. "Ne tik IT ar žiniasklaidos bendrovių darbuotojai pasirašo autorines sutartis. Jei pasiūlymas vienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą būtų priimtas, verslui tektų skaičiuoti. Įmonės arba sumažintų darbuotojų atlyginimus ir žadėtų, kad ateityje jie kils, arba mažintų sąnaudas – atleistų dalį žmonių, kad galėtų daugiau mokėti likusiems", – svarstė IT bendrovės "Algoritmų sistemos" verslo plėtros direktorius Rolandas Markevičius.

Būsimi partneriai nesutaria

Antikrizinį planą tikimasi patvirtinti kitos savaitės pradžioje – pirmadienį arba antradienį. Tačiau kol kas vyksta karštos diskusijos, nes net koalicijos partneriai nepritaria visiems A.Kubiliaus ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlymams.

Liberalcentristai antikrizinių priemonių plane pasigedo ekonomikos augimą skatinančių priemonių. Jie įspėjo, jog šį dokumentą parems tik tada, kai gaus tikslias oficialių institucijų, o ne bevardžių ekspertų parengtas ekonominių rodiklių prognozes.
"Tas planas, koks parengtas dabar, kelia labai daug klausimų. Kol kas matome bandymą buhalteriškai sudėlioti skaičius, bet nematome, kaip atsigaus ekonomika", – pripažįsta liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.

Jis pasisako ir prieš kai kurių PVM lengvatų naikinimą, pavyzdžiui, viešbučių paslaugoms. Jeigu bus taikomas visas mokesčio tarifas, šalį esą aplenks turistai. Tai gali paskatinti viešbučių bankrotą. Kiti būsimos koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis – prieštarauja, kad būtų suvienodinti mokesčiai.

Antikrizinį planą kritikuoja ir dabartinis premjeras Gediminas Kirkilas. Jis tikina, kad dėl planuojamų mokesčių sistemos pakeitimų gyventojų pečius prislėgs gerokai didesnė mokesčių našta: "Dabar ne laikas daryti tokią mokesčių reformą, nes iš esmės tai yra mokesčių padidinimas, tai yra mokesčių padidinimas verslui. Nemanau, kad šiuo metu, lėtėjant ekonomikai, reikėtų tai daryti."

Antikriziniame plane siūloma:

– suvienodinti gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčius. Minimas 19–20 proc. tarifas. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis yra 24 proc., pridėtinės vertės – 18 proc., o pelno – 15 proc.

– suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir panaikinti 15 proc. tarifą, skirtą apmokestinti autoriniams kūriniams.

– naikinti visas arba beveik visas mokesčių lengvatas.

– keisti neapmokestinamojo minimumo, kuris dabar siekia 320 litų, taikymo tvarką. Mažiausiai uždirbantiems žmonėms siūloma neapmokestinamąjį minimumą didinti, o daugiau uždirbantiems – mažinti arba iš viso atsisakyti.

– maždaug 18 proc. apkarpyti valstybės valdymo išlaidas. Pirmiausia mažinant parlamentarų algas, transporto, kanceliarinių prekių įsigijimo, parlamentarų biurų išlaikymo išlaidas. Taip pat greičiausiai bus atsisakoma tryliktų atlyginimų, naikinami laisvi etatai ir aiškinamasi, ar kelių institucijų funkcijos nesidubliuoja.

– nenaudoti valstybės biudžeto lėšų privačioms įmonėms gelbėti.

– mažinti valstybės finansuojamą dalį daugiabučių modernizavimo programoje.

Šaltinis: LLRI, BNS

Ar valdžia taupo?

Tyrimų bendrovės RAIT ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausos duomenimis, kilus ekonominei krizei labiausiai taupo gyventojai (taip mano 69 proc.), nedaug nuo jų atsilieka privatus verslas (34 proc.), o valdžios institucijos, pasak daugumos apklaustųjų, visiškai netaupo (67 proc.). Manančiųjų, kad valdžios institucijos labai taupo, yra tik 3 proc.

"Daugiau nei du trečdaliai tyrimo dalyvių įsitikinę, kad valdžios institucijos visiškai netaupo. Galima daryti prielaidą, jog gyventojai nori, kad valdžia sektų gyventojų ir privataus verslo pavyzdžiu ir labiau taupytų. Įdomu tai, kad valdžios netaupymu įsitikinę viešajame sektoriuje dirbantys tarnautojai", – sakė LLRI jaunesnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

Labai taupo (proc.) Visiškai netaupo (proc.)

Gyventojai 69 4
Privatus verslas 34 12
Valdžios institucijos 3 67

Šaltinis: LLRI