Nuo lapkričio įsigaliosiantys Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai apsunkins galimybes užsieniečiams pradėti smulkų verslą Lietuvoje, sako teisininkai.

Advokatų kontoros „Triniti“ asocijuota partnerė Aurelija Rutkauskaitė mano, jog iki šiol Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, užsieniečiui pakakdavo minimalių investicijų į nuosavą verslą - įkurti bendrovę bei užsitikrinti, kad įstatinio kapitalo dalies vertė būtų ne mažiau kaip 50 tūkst. litų, o užsieniečiui įsidarbinus ir jos vadovu, - tik 10 tūkst. litų.

Nuo lapkričio 1-osios bendrovės kapitalas turės būti ne mažiau nei 100 tūkst. litų, iš kurių 50 tūkst. litų – užsieniečio asmeninės lėšos. Be to, bendrovė turės veikti mažiausiai 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi, o joje turės dirbti mažiausiai 3 lietuviai.

„Pradėdami verslą Lietuvoje, užsieniečiai įgyja teisę apsigyventi ilgesniam laikui, o kartu ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę, todėl tokiu būdu išties neretai būdavo steigiami ir fiktyvūs verslai. Tačiau naujosios įstatymo nuostatos, spręsdamos šią problemą, taip pat apriboja naujų užsienio kapitalo įmonių steigimą ir verslo plėtrą, mokesčių surinkimą“, – sakė advokatė.

Anot jos, nauji pakeitimai iš esmės nesprendžia imigracijos ribojimo į Šengeno erdvę problemos, nes yra ir paprastesnių būdų šį tikslą pasiekti. Pavyzdžiui, Latvijoje leidimą laikinai gyventi galima gauti, įsigijus nekilnojamojo turto, tuo tarpu Lietuvoje turimas turtas tokios teisės nesuteikia.