Lietuvos inicijuojamas naujas ieškinys prieš Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ yra spaudimas derybose dėl dujų kainų, teigia advokatas. 

„Manyčiau, kad tai iš tikrųjų yra tam tikras spaudimas, bet ir ženklas „Gazprom“, kad derybos turi vykti, o jei derybos nevyksta, belieka tik arbitražinis kelias spręsti ginčus. (...) Aišku, derybose su „Gazprom“ vienokį ar kitokį vaidmenį gali suvaidinti Europos Komisijos atliekamas tyrimas, tačiau bet kokiu atveju derybose Lietuva lieka viena, ir kokia bebūtų Vyriausybės pozicija, turi būti surastas konsensusas, kol neturime suskystintų gamtinių dujų terminalo“, - BNS sakė „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gytis Kaminskas.

Pasak jo, Stokholmo arbitražas, į kurį kreiptasi 2012 metais ir kurio sprendimo laukiama 2015-ųjų pradžioje, nebedaro poveikio „Gazprom“, tad Lietuva, niekaip nesusideranti dėl dujų kainos šiems metams, bando priminti apie save.

„Tai jau nėra poveikio, tas arbitražas nepriims sprendimo artimiausiu metu - du, tis, keturis mėnesius - todėl jis jau nesuvaidins tam tikro postūmio efekto, todėl dar vieno arbitražo inicijavimas gali būti sprendimas“, - aiškino teisininkas.

Jis teigė, kad jeigu „Lietuvos dujų“ akcininkai, tarp kurių yra ir „Gazprom“ bei „E.ON Ruhrgas International“, nepritartų iniciatyvai kreiptis į arbitražą, Vyriausybės bandymas nusiųsti signalą Rusijos koncernui būtų nevykęs: „Manyčiau, tai būtų nevykęs signalas“.

Tačiau jis mano, kad tai gali būti Vyriausybės bandymas patikrinti „Gazprom“ ir „E.ON“ vienybę.

„Tai signalas, čia reikalingas signalas, kad arba toliau deramės, arba bylinėjamės, bet iš kitos pusės Vyriausybės iniciatyva yra susijusi su „Lietuvos dujų“ arbitražu. „Lietuvos dujų“ akcininkai kol kas yra tie patys - Vyriausybė, „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“. Tai gali būti bandymas pasitikrinti, ar pastarieji du yra solidarūs, priklausomai nuo to, ar bus pritarta iniciatyvai, ar ne. Iš kitos pusės, netiesioginis Vyriausybės signalas“, - aiškino G.Kaminskas.