Seime liko vienas balsavimas dėl įstatymo, kuris mažins biurokratiją ir sukurs naują teritorijų planavimo bei statybų sistemą.

Seimas vakar po svarstymo pritarė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektui (už balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 5) ir jį priimti ketina kitą savaitę.

Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė aiškino, kad pataisomis atveriamos durys užsienio investicijoms, bet jos užtrenkiamos Lietuvos gyventojams.

"Mes žinome, kad Lietuvoje jau negalima įsteigti nė vieno kiaulininkystės komplekso, apskritai gyvulininkystės komplekso, nes neva tai prieštarauja siaurai visuomenės grupei. Dabar tokios galimybės susiaurinamos", – teigė Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

B.Vėsaitė sakė, kad pataisos leis ne tik į Lietuvą ateiti užsienio investuotojams, bet ir dirbti vietos verslininkams: "Padidins investuotojų skaičių ir palengvins verslo gyvenimą."

Ji prognozavo, kad savivaldybių valdininkai nebegalės piktnaudžiauti savo padėtimi priimant sprendimus, o kai kurie asmenys nebegalės prisidengdami "viešojo intereso vėliava" ginti "savo kišenės interesų".

Pasak parlamentarės, paruošti bendrąjį, detalųjį ir specialųjį planą iki šiol trukdavo šešerius metus.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas BNS teigė, jog pataisos, jeigu jas Seimas be pakeitimų priims, bus naudingos dėl to, kad gyventojams nebereikės finansuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo.

"Norint statytis ar vystyti teritoriją, bus galima iš karto rengti techninį projektą, apsvarstyti jį su visuomene ir statytis, nes detaliuosius planus turi parengti savivaldybė ir ji pati ieškos finansavimo jiems rengti", – teigė M.Narmontas.

Paklaustas, ar šis įpareigojimas nebus savivaldybėms per didelė našta, M.Narmontas teigė, kad lėšų daug nereikės, nes savivaldybėms teks rengti mažiau detaliųjų planų.

Pasak M.Narmonto, iš ES fondų savivaldybėms tokiems planams rengti 2007–2013 m. skirta apie 70 mln. litų.

Seimas taip pat ketina nustatyti supaprastintą žemės paskirties keitimo tvarką. Iki šiol tam reikalingi detalieji planai ir žemės keitimas užtrukdavo nuo vienų iki dvejų metų.

"Dabar tai turėtų užtrukti keletą mėnesių ir kainuotų mažiau", – sakė M.Narmontas.

Jis paneigė parlamentarų nuogąstavimus, kad pataisos sumažins visuomenės informavimą: "Įstatymas užtikrins didesnį viešumą, negu yra dabar. Viskas perkeliama į elektroninę erdvę. Vienoje vietoje – viename puslapyje – matysime visų teritorijų planavimo dokumentus ir "Google maps" principu bus galima pasižiūrėti, kad statoma ar planuojama, ir bus galima teikti pasiūlymus, matyti visas derinimo stadijas."

Dar viena naujovė – prieš savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą, viešojoje erdvėje bus skelbiama apie tokius planus. Iki šiol to nebuvo.

Seimas siūlo nustatyti, kad detaliuosius planus galėtų rengti tik architektai. Iki šiol tai gali daryti ir inžinieriai.