Negali paaiškinti
„Tokios sutartys gali būti nutraukiamos atlyginant arba padengiant tiekėjo patirtus tiesioginius nuostolius dėl kainos fiksavimo. Tačiau realiai matome, kad kai kurie tiekėjai sudarę sutartis, kuriose šis principas neįvardytas. Tiekėjai taiko įvairius koeficientus, kurių netgi patys kartais negali paaiškinti”, – LRT radijui sakė R. Pocius.
„Tikrai esame nagrinėję ne vieną atvejį, kai sutarties nutraukimo mokesčiai (arba baudos) gerokai viršija tiesioginius patiriamus nepriklausomo tiekėjo kaštus. Vadinasi, tokiu atveju neobjektyviai ir neteisingai skaičiuojamos baudos norint pakeisti nepriklausomą tiekėją“, – teigė jis.
R. Pociaus teigimu, šios savaitės pabaigoje VERT susitiks ir klausimą aptars su nepriklausomų tiekėjų ir stambiojo verslo atstovais.
„Kad vis dėlto tiekėjai laikytųsi principo, jei vis dėlto stambios įmonės, komerciniai vartotojai nori nutraukti sutartis, turėtų būti padengiami tik tiesioginiai kaštai, kurių patyrė nepriklausomas tiekėjas“, – sakė R. Pocius.
Žemas pasitikėjimas
VERT vadovas taip pat pabrėžė, kad tiesioginius nuostolius, kuriuos tiekėjas apskaičiavo vidutinei ar stambiai įmonei nutraukus elektros tiekimo sutartį, reikėtų vertinti ir pačiam rinkos reguliuotojui.
„Didelių verslo įmonių pasitikėjimas elektros tiekėjais tikrai nėra aukšto lygio. Dažnai gauname prašymų validuoti ir patikrinti baudas“, – teigė R. Pocius.
Jo teigimu, yra atvejų, kai verslas už elektrą tiekėjams permoka: „Tikrai nemažai, nes jos kainos fiksuotos tuo metu, kai buvo aukštumose.“
Pernai Seimas uždraudė nepriklausomiems elektros tiekėjams taikyti tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas už vienašališkai nutrauktas elektros tiekimo sutartis buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms. Tačiau toks reguliavimas netaikomas vidutinėms ir stambioms bendrovėms.
Daugiau saulės elektrinių
Kol vidutinės ir stambios įmonės sprendžia problemas su nepriklausomais elektros tiekėjais, smulkusis verslas ir ūkininkai planuoja patys įrengti beveik 58 MW bendros galios saulės elektrinių.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad nuo kovo ji gavo 742 paraiškas dėl valstybės investicinės paramos saulės elektrinių projektams sausumoje.
„Sąlygų pakeitimai suteiks galimybę teikti paraiškas dėl paramos saulės elektrinėms sausumoje įsirengti vidutinėms įmonėms, ūkininkams, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir piliečių energetikos bendrijoms, o ne tik mažoms ir labai mažoms įmonėms kaip iki šiol“, – pažymi LEA direktorė Agnė Bagočiutė.
LEA duomenimis, iki liepos 15 d. Lietuvos energetikos agentūrai pateiktose paraiškose bendra prašoma paramos suma saulės elektrinėms įsirengti – apie 23,85 mln. eurų. Pagal pateiktus mokėjimo prašymus jau išmokėta apie 47,7 tūkst. eurų ir jau įrengta 0,15 MW galios saulės elektrinių.
Aktyviausi – mažieji
Aktyviausiai paraiškas paramai gauti teikė labai mažos ir mažos įmonės: agentūra gavo 551 jų paraišką. Taip pat aktyvūs ūkininkai, pateikę 178 paraiškas.
Pagal projektus planuojama įrengti įvairios galios saulės elektrinių. Didžiausias – 500 kW galios saulės elektrines planuoja įsirengti trylika pareiškėjų, 10 kW elektrines – 29 pareiškėjai, mažiausią – 5 kW galios saulės elektrinę įsirengs vienas ūkininkas. Vidutinė įsirengiamų saulės elektrinių galia yra apie 80 kW.
Valstybės teikiama finansinė parama skatina saulės elektrinių plėtrą Lietuvoje – jų įrengtoji galia sparčiai auga ir šiuo metu siekia 1 563 MW.
Per pastaruosius penkerius metus saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje padidėjo beveik penkiolika kartų. Per pirmąjį šių metų pusmetį saulės elektrinės pagamino daugiau elektros nei pernai per visus metus – 0,70 TWh.
Naujausi komentarai