Mažieji aludariai įsitikinę, kad viena po kitos juos puolančios negandos suderintos su vandeniu skiedžiamą alų Lietuviams tiekiančiais didžiausiais šio gėrimo gamintojais.

Turi įtakingų lobistų

"Gyvename nuolatinėje nežinomybėje – neaišku, apie kokius drakoniškus įstatymus sužinosime atsibudę po nakties, tačiau per kelerius metus tiek prisižiūrėjome, kad niekas nebestebina. Tiesa, vienas dalykas stebina – kaip mūsų, mažųjų alaus daryklų, dar nepribaigė", – liūdnai nusišypsojo "Biržų alaus" savininkas Juozas Narinkevičius.

Žudantis akcizas, visą Europą nustebinęs Seimo sprendimas dėl plastikinių butelių ir alaus stiprumo – vos kelios iš mažuosius aludarius pastaraisiais metais užgriuvusių negandų. Kai kurias iš jų Seimo narius paragino priimti kelis didžiuosius šalies alaus gamintojus ("Švyturį-Utenos alų", "Kalnapilį-Tauro grupę", "Volfas Engelman") jungianti Lietuvos aludarių gildija. Todėl nenuostabu, kad didžioji dalis alaus gamybos pramonei aktualių sprendimų labiau smogė vos keletą procentų alaus pardavimo rinkos užimantiems mažiesiems aludariams.

"Didžiųjų gamintojų lobistai labai įtakingi, todėl kai kurie įstatymai prastumiami buldozerio principu, – teigė Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė. – Perliukų valdžia mums pateikia kiekvienais metais. Neabejoju, kad jie patys to neprigalvoja. Kažkas įkiša pagaliuką į skruzdėlyną ir pamakaluoja."

Gamina trigubai greičiau

"Maždaug prieš penkerius metus pradėjo matytis, kad vartotojai ima suprasti, kuo skiriasi pramoninis ir tradiciškai gaminamas, įvairus, įdomus alus. Didieji aludariai tai pamatė ir mažiesiems pradėjo kaišioti pagalius į ratus", – pasakojo "Kauno alui" vadovaujanti L.Šileikienė.

Prieš penkerius metus Seimas nutarė panaikinti mažiesiems gamintojams taikytas akcizo lengvatos, o pats akcizas dar labiau pakeltas. Tokį šoką išgyveno ne visi.

"Akcizų lengvatas mažieji alaus gamintojai gauna visoje Europoje. Latvijos gamintojai net ES parama gali pasinaudoti, bet tik ne pas mus", – teigė J.Narinkevičius.

Didiesiems alaus gamintojams išsilaikyti rinkoje lengviau, nes jie turi turtingus savininkus užsieniečius, gamina daug daugiau ir naudoja gerokai sutaupyti leidžiančius alaus gamybos būdus, pavyzdžiui, technologiją "High Gravity" (HG). Ji alaus gamybą ne tik gerokai atpigina, bet ir pagreitina. Tradicinis alaus gamybos procesas užtrunka nuo dviejų mėnesių iki pusės metų. HG jį sutrumpina iki kelių savaičių. Tai maždaug prieš 15 metų ir suviliojo karštomis vasaromis tradiciniu būdu alaus gaminti nebespėjusius didžiuosius Lietuvos gamintojus.

"Kaip technologė galiu pasakyti, kad HG technologija nėra labai bloga. Tiesa, ją naudojant fermentacija vyksta aukštesnėje temperatūroje, todėl susidaro vadinamieji aukštesnės eilės alkoholiai. Dėl jų gali skaudėti galvą, tačiau jokios neleistinos normos nėra viršijamos", – aiškino L.Šileikienė.

Pagal HG technologiją verdamas stiprus alus, kuris vėliau skiedžiamas vandeniu. Į praskiestą gėrimą pridedama skirtingų skonių ir spalvų ekstraktų. Taip iš vieno alaus gaunamos kelios alaus rūšys. Didžiųjų Lietuvos gamintojų atstovai tikina, kad kiekvieną alaus rūšį gamina atskirai ir nenaudoja nei skonių stipriklių, nei dažų. Jie pripažįsta, kad alus skiedžiamas vandeniu, tačiau teigia, kad tai daroma tik dėl vartotojo – alų gaminant natūraliu būdu, nuolat gauti vienodo stiprumo alų neįmanoma. Todėl pagamintas truputį stipresnis alus skiedžiamas tol, kol alkoholio koncentracija pasiekia tokią, kuri nurodyta etiketėje. Neva tai leidžia vartotojams kaskart pateikti tokį alų, kokio jie ir tikėjosi.

Technologija labai brangi, todėl mažieji gamintojai jos net norėdami neįpirktų.

Gurmanai ima piktintis

HG naudojama visame pasaulyje, daug kur gamintojai jos nesigėdija, tačiau labiausiai užkietėję alaus gurmanai ir senųjų alaus gamybos technologijų puoselėtojai teigia, kad HG technologija gaminamas gėrimas neturėtų būti vadinamas alumi.

"Aš tai vadinu alaus gėrimu", – sakė  "Biržų alaus" savininkas J.Narinkevičius.

HG naudojantys aludariai sako, kad vanduo yra alaus sudedamoji dalis, tad keli papildomi lašai reikalo tikrai negali sugadinti. Tačiau alaus mėgėjai mano kitaip. Prieš metus HG išradusioje JAV susivieniję vartotojai milijoniniais ieškiniais užvertė alaus gamintojų koncerną "Anheuser-Busch". Vartotojams užkliuvo net dešimt koncerno gamyklose gaminamų alaus rūšių. Ne vienus metus žmonės kalbėjo įtariantys, kad "Anheuser-Busch" alus gerokai praskiedžiamas vandeniu. Įtarimus sustiprino buvę koncerno darbuotojai, prasitarę, kad skiedžiant alų būdavo tyčia persistengiama.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje pasipiktinusių alaus mėgėjų nepasitenkinimo atgarsių buvo ir Europoje. Vienodėjančiu, prastėjančiu alumi skundėsi vokiečiai, danai, anglai. Mažieji Lietuvos gamintojai pastebi, kad tuo laikotarpiu pokyčiai pasiekė ir mūsų šalį. Žmonės ėmė vis dažniau pramoninį alų keisti tradiciškai gaminamu.

"Ne vienoje Europos šalyje jau garsiai kalbama apie tai, kad ant etikečių turi būti nurodoma, kokia technologija pagamintas alus. Prieš kelerius metus tai bandžiau daryti Lietuvoje, tačiau buvau iškviesta į Žemės ūkio ministeriją, kur gavau per kepurę. Man sakė, kad kalbu nesąmones ir tokio ženklinimo niekur nėra, bet, pamatysite, bus", – įsitikinusi L.Šileikienė.

Tarnautojai užmušė "gyvą"

Pramoninį alų pagaminti kur kas pigiau, tačiau parduotuvėse jis kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir tradiciniu būdu gaminamas alus. Todėl didieji gamintojai gali sau leisti taškyti milžiniškas lėšas savo produktų reklamos kampanijoms.

Didelių galimybių reklamuoti produkcijos neturintys mažieji gamintojai siekia, kad kuo daugiau informacijos apie alų būtų galima pateikti ant butelio etiketės, tačiau įvairių institucijų tarnautojai neleido nurodyti nei technologijos subtilybių, nei užrašo "gyvas". Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvedžiojo, kad "gyvas" tolygu "sveikas", todėl tai traktuotina kaip vartotojų klaidinimas. O dėl žodžių "natūraliai brandintas alus" ant sprando užsisėdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

"Ir viskas dėl neva anoniminių vartotojų skundų. Tas "anoniminis vartotojas" žino ir koks tikrasis mūsų gaminamo alaus stiprumas, ir kiek jame yra mielių", – nusijuokė L.Šileikienė.

Įstatymas smogė mažiesiems

Skaudus smūgis mažiesiems gamintojams suduotas praėjusių metų pradžioje, kai įsigaliojo nurodymas apriboti alaus stiprumą iki 7,5 proc. ir neleisti alaus pilstyti į didesnius kaip vieno litro talpos plastikinius butelius. Teigiama, kad šie apribojimai prieštarauja ES veikimo sutarčiai ir trukdo laisvam prekių judėjimui ES ribose. Lietuvai gresia milijoninės baudos.

"Toks sprendimas kai kuriems mažiesiems gamintojams išmušė žemę iš po kojų. Persiorientuoti labai sunku, nes tai reikalauja didelių investicijų", – aiškino L.Šileikienė.

"Vien dėl to mūsų apyvarta sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, nes aš negaliu sau leisti prisitaikyti – investuoti į naują pilstymo įrangą, kuri kainuoja mažiausiai 600 tūkst. litų", – kalbėjo J.Narinkevičius.

Kelis didžiuosius Lietuvos gamintojus atstovaujanti Lietuvos aludarių gildija šioms pataisoms pritarė. Mažųjų atstovai įtaria, kad stambūs aludariai atliko mainus – pasiūlė apribojimais apkarstyti tarą ir alaus stiprumą, bet iškovojo, kad alaus reklamos uždraudimas būtų atidėtas keleriems metams. Reklama – pagrindinis didžiųjų alaus gamintojų produkcijos pardavimo tempų variklis.

"Sprendimas neleisti pilstyti alaus į didesnes kaip vieno litro pakuotes kažkiek palietė ir didžiuosius, tačiau jiems daug lengviau, nes jų ir pelnas didesnis, o ir savininkai – stambios tarptautinės kompanijos – gali padėti prisitaikyti. Be to, pavyzdžiui, "Švyturys" prieš pusmetį buvo investavęs į naują gamybos liniją, kurią nesudėtinga pritaikyti alų pilstyti į vieno litro talpos plastikinę tarą", – pasakojo L.Šileikienė.

"Didžiųjų gamintojų produkcijos pardavimas dėl to gal ir nenukentėjo, nes padidėjo į skardines pilstomo alaus pardavimas. O pas mus yra tik statinėse ir plastikiniuose buteliuose. Tad tas sprendimas mums smogė stipriai", – pabrėžė J.Narinkevičius.

Leidžia pirkti kibirais

Pastaraisiais metais parduodamo lietuviško alaus kiekiai kasmet mažėja, tačiau bendrame alaus pardavimo balanse mažieji gamintojai išlaiko maždaug tą pačią rinkos dalį. Šiuo metu jie parduoda iki 7 proc. viso alaus. Dėl pernai įsigaliojusių įstatymo pakeitimų mažųjų gamintojų parduodamo alaus kiekiai susitraukė maždaug penktadaliu.

Akivaizdu, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos priimtos skubotai, Lietuva sulauks tarptautinių sankcijų. Pataisos nebuvo suderintas su ES, turi paliktų loginių klaidų. Įstatymo prigąsdintose alų pilstančiose parduotuvėlėse į didesnį nei vieno litro talpos butelį alaus jums niekas neįpils, tačiau tas pats įstatymas tylės, jei alaus paprašysite privarvinti į atsineštą metalinį kibirą.

"Tai patys pagalvokite, ar šis įstatymas kurtas tam, kad mažėtų alkoholio vartojimas? Už to slypi visai kiti tikslai. Jis smogė man, 0,5 proc. rinkos užimančiam vadinamajam tautos girdytojui ir tuo pat metu nieko nekalba apie visokius pagardintus, pagražintus alaus mišinius ir sidrus, kurie akivaizdžiai skirti į alkoholio vartotojų gretas pritraukti jaunimą", – kalbėjo "Biržų alaus" savininkas J.Narinkevičius.

S.Galadauskas: superkame visus alaus miltelius

Didžiuosius alaus gamintojus vienijančios Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas teigia, kad mažieji gamintojai verkšlena be pagrindo ir begėdiškai šmeižia didžiuosius, gimdo mitus apie alų.

– Mažieji alaus gamintojai teigia, kad jūsų palaikoma plastikinių butelių depozito idėja – dar vienas suplanuotas smūgis mažiesiems aludariams. Kaip pakomentuotumėte tokią nuomonę? – "Kauno diena" pasiteiravo S.Galadausko.

– Mažiesiems aludariams pristatėme taros užstato ekonominę logiką ir atsakėme į visus klausimus. Regis, jiems neturėtų kilti jokių baimių, bet kažkodėl kyla. Gal jie bijo, kad paaiškės tikrieji alaus pardavimo kiekiai? Depozitas sugrįš visiškai identifikuojant alaus gamintoją, todėl paaiškės, jei alus parduodamas nemokant akcizo, pridėtinės vertės mokesčio. Kitų baimės priežasčių mes nematome. Sistema bus visiems vienoda, investuoti jiems nereikės, tai ko bijoti? Mažieji nuolat dejuoja, kad viskas daroma prieš juos. Tegul pasako nors vieną argumentą.

– Na, įstatymo pataisos dėl taros dydžio, stiprumo mažiesiems smogė labai skausmingai.

– Didžiąją dalį plastikiniuose buteliuose parduodamo alaus parduodavo didieji gamintojai, o galimybes pilti alų į stiklinius butelius turi nemažai mažųjų. Nežinau, kodėl čia reikėtų taip verkti. Mažieji naudoja partizaninę rinkodarą, kai bando sakyti kažką gero apie savo alų ir šmeižia kitus. Pavyzdžiui, paskleistos kalbos, kad alus gaminamas iš miltelių. Parašykite, kad aludarių gildija nesiderėdama dėl kainos superka visus miltelius, iš kurių galima gaminti alų. Tegul visi parduoda, gerai uždirbs. Nėra tokių miltelių. Mažieji taip pat pasiskelbia, kad jų alus natūraliai brandintas. Reikėtų suprasti, kad kitų gamintojų alus nenatūralus. Manau, kad, tokia logika vadovaujantis, vandens pardavėjai galėtų sugalvoti šūkį "Natūraliai šlapias vanduo".

– Mažųjų atstovai labiausiai kalba apie didžiųjų naudojama "High Gravity" technologiją.

– Ar jūs tikrai žinote, kas yra HG technologija?

– Tiek, kiek parašyta internete.

– Tai yra mitologija. Tai, kas rašoma internete, tikrai nenaudojama. Alaus stiprumui balansuoti vandenį naudoja turbūt visi gamintojai. Skirtumas tik tas, kad vieni turi geras technologijas, kiti ne. Jei neturi ir vanduo netinkamai paruošiamas, aluje gali atsirasti kenksmingų bakterijų.

– Vandens naudojimas ir yra HG esmė. Ar ne?

– Taip. (Ima sunkiai rinkti žodžius) Po filtravimo alkoholio kiekis subalansuojamas būtent vandeniu.

– Tai HG technologija naudojama.

– Vieni naudoja, kiti nenaudoja. Prabangioms alaus rūšims nenaudoja, pigesnėms naudoja.

"High Gravity"

HG technologija – aukštos koncentracijos alaus gamyba ir jo skiedimas karbonizuotu ir filtruotu vandeniu, iš kurio būna pašalintas visas deguonis ir sureguliuotas pH. Lietuvoje leidžiama pridėti iki 20 tūrio proc. šio vandens.

Technologija sukurta JAV maždaug prieš 35 metus dėl ekonominių priežasčių – pagaminti didesniam kiekiui alaus reikia mažiau įrengimų, sutaupoma energijos, mat nereikia virti ir šaldyti misos. Iš tos pačios misos galima gaminti kad ir 20 alaus rūšių. Jos gaminamos įpilant skirtingą kiekį vandens ir pridedant tam tikrų skonio ir spalvos reguliavimo medžiagų. Šiurkščiai sakant, skirtingus prekės ženklus turintis alus gali būti išvirtas iš tos pačios misos, tik praskiestas skirtingu kiekiu vandens.

Šaltinis: Mažųjų alaus daryklų asociacija