Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimui Lietuvoje įtakos turi neteisėta politikų ir lobistų veikla, skelbia nevyriausybinė organizacija „Transparency International“.

„Dabartinė ES paramos kontrolė sukuria progų neteisėtai pelnytis iš ES milijardų. Akivaizdu, kad pokyčiams neužtenka vien eilinio teisės aktų patobulinimo. Iš esmės, turime reikalauti iš mūsų politikų ir valstybės tarnautojų didesnio skaidrumo ir išsamesnio savo sprendimų pagrindimo“, - pranešime spaudai sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Lietuvoje nėra efektyvių saugiklių, apsaugančių atsakingas institucijas nuo neteisėtos ministerijų, politikų ir kitų interesų grupių įtakos, trūksta informacijos apie tai, kaip iš ES paramos remiamos sritys siejasi su ilgalaikėmis šalies ar regionų strategijomis, skelbia„Transparency International“, atlikusi Europos kovos su sukčiavimu tarnybos užsakymu atliktą tyrimą.

Anot organizacijos tyrėjų, ne kiekvienas ES fondus administruojantis darbuotojas privalo užpildyti interesų deklaraciją, ne kiekvienam darbuotojui galioja vienerių metų „atvėsimo laikotarpis“: "Pats faktas, jog tokios institucijos suteikia skirtingą teisinį statusą personalui, nebūtų problema, tačiau skirtinga teisinė apsauga ir ne visada aiškūs minimalūs jos standartai suponuoja korupcijos riziką dėl per plačios diskrecijos".

Anot nevyriausybinės organizacijos, nekokybiškos kaštų ir naudos analizės bei neaiški valstybinių ir regioninių projektų atrankos ir rengimo tvarka Lietuvoje sukuria palankias sąlygas suinteresuotoms grupėms paveikti paramos skirstymą.

„Transparency International“ teigimu, viena didžiausių problemų yra korupcija viešuosiuose pirkimuose, kuriuose aiškių standartų, apsaugančių nuo interesų konfliktų, nebuvimas sukuria "terpę" darbuotojų piktnaudžiavimui ir neefektyviai jų kontrolei.

"Projektų, kurie buvo finansuojami kaip valstybiniai projektai, apžvalga iškelia keletą klausimų. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė bendrovei “Devold” finansavimą valstybiniam projektui įgyvendinti. Žinoma, toks pasirinkimas galėjo būti pagrįstas ir atliktas laikantis visų nustatytų procedūrų, tačiau informacijos apie kandidatų atranką trūkumas savaime kelia klausimų", - teigiama apžvalgoje.

Anot tyrėjų, dauguma apklaustų institucijų atstovų pastebėjo, kad daugiau darbuotojų galėtų pagerinti agentūrų darbo kokybę - pavyzdžiui, vienam Verslo paramos agentūros darbuotojui tenka apytiksliai 42 mln. litų, 18 projektų ir 24 mokėjimų paraiškos.

„Transparency International“ vertino duomenis iki 2013 metų liepos mėnesio, tyrime apklausė verslo atstovus, ES fondų valdymo institucijų, Valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovus.